Stresas, nerimas, nesusibuvimas su savimi

Įdomu, kaip raminate save streso, nerimo ar nesusibuvimo su savimi atvejais? Kas padeda ištverti?

nerimo/jaudulio atveju labai susikoncentruoju ties smarkiu širdies plakimu ir stengiuos mintim jį nuramint. keista, bet kartais veikia dar padeda gilus (iki maksimalaus plaučių tūrio) kvėpavimas. kol kas tik tiek bent kartkartėmis veikiančių būdų turiu :/

man dumelis padeda,puff puff..

Na, aš ne apie tokį nerimą, kai reikia kažką daryt, labiau egzistencinį, dėl ateities, kurios nėra, dėl gyvenimo, kurio nėra taip pat

tai as supratau tave;]

ups, matyt, labai žemiškai supratau nelinkus aš nertis į filosofijas ir šiaip esu žmogus realistas. nesakau, kad ateities nėra. kažkodėl tikiu, kad galiu sau padėt bandau po biški įsiliet į tokias veiklos sritis, kur yra bent kažkiek bendravimo su žmonėmis

siaip net neraminu saves arba nemoku ramint

viltis.. ir nesavanaudiškumas, kad ką nors sau pasidaryčiau.

Viltis ankščiau gelbėdavo, o dabar nebegelbėja. O kai dar esu kažkiek nerimastingas ir ūmus, tai kartais taip užsinori dėl esamos būklės rėkti, kaukti, draskyti save, kad sunku ištvert :/

Dėl ateities esu beveik ramus, nes galvoju, kad bus tik blogiau. O jei netyčia ir kas pagerėtų - argi reikėtų dėl to pykti, jaudintis?

Fisk as lb panasiai galvoju..

Didžiulis optimizmas sklinda iš jūsų, kaip matau. Aš asmeniškai, kad ir koks apatiškas būčiau viskam, kad ir kaip nieko nenorėčiau, bet šio to ir noriu: tai nebūti našta ir neskaudint. Man kažkaip negera pasidaro vien pagalvojus, kad per mane kas nors gali patirti nepriteklių ar kentėt

Reikia turėti tikslą ar bent jau nedidelių tikslų, tada kai žinai ko nori, yra lengviau ištverti stresines situacijas. Bet didžiausia problema yra susigalvoti sau tikslą, nelengva užduotis, nes dažnai atrodo, kad nieko nesugebu, nieko nenoriu...
Taip pat reikia veiklos, nes kuo labiau esi užsiemęs, tuo mažiau į galvą lenda visokios kvailos mintys.

O ką daryt, jeigu protingos mintys lenda į galvą, bet esi per silpnas ar kvailas, ar neryžtingas, kad kažko imtumeis..?

kryptis rašo:Reikia turėti tikslą ar bent jau nedidelių tikslų, tada kai žinai ko nori, yra lengviau ištverti stresines situacijas. Bet didžiausia problema yra susigalvoti sau tikslą, nelengva užduotis, nes dažnai atrodo, kad nieko nesugebu, nieko nenoriu...
Taip pat reikia veiklos, nes kuo labiau esi užsiemęs, tuo mažiau į galvą lenda visokios kvailos mintys.

Teisingai, tik ne pati tiksla reikia galvoti, o kaip ji pasiekti, tikslas turi pats 'ateiti', pamegink isivaizduoti kad nera jokiu kliuciu, psichologiniu, finansiniu ar dar kokiu ir kad turi visiska laive daryti ka tik nori, ir tada negalvodama tiesiog pasirink ka nori daryti arba kuo buti, stai ir tikslas, o tada jau prasideda galvojimas ir kova kaip ta tiksla pasiekti. Jei tikslas atrodo neiveikiamas padalink ta tiksla i mazesnius tiklsus, tuos dar i mazesnius kol the tiklsai bus tau iveikiami.
Kai dideli tiksla bandysi iveikti, gali pritrukti jegu pusiaukelej, ir galvosi kad nieko nesugebi, o kai mazais zingsneliais zengsi, dienos pabaigoje zinosi kad kazka nuveikiai, ir kad truputi priartejai prie to didziojo tikslo, skaldyk ir valdyk kaip kad sakoma.

Na, kai atrodo, kad dienos pabaigoje kažką nuveikiau, manęs tai dažniausiai nedžiugina, jaučiuosi tai daręs per prievartą ir jaučiu tik nuovargį ir daugiau to nebenoriu daryt

Žmogus rašo:Na, kai atrodo, kad dienos pabaigoje kažką nuveikiau, manęs tai dažniausiai nedžiugina, jaučiuosi tai daręs per prievartą ir jaučiu tik nuovargį ir daugiau to nebenoriu daryt

Tai gerai kad prisivertei save tai padaryti, kad ir ka darei. Suprantu kad daryti tai ko nenori ar bijai gali buti nemalonu, bet juk tavo veiksmai ne is pirsto lauzti, turi tureti kazkoki aukstesni tiksla del ko tai darai. Priesingu atveju nestatytum saves i nepatogia situacija vien tam kad pasijustum nepatogiai.
Dienos pabaigoje tu galvoji apie veiksmus, kurie tau buvo nemalonus, nes prisivertei save juos atlikti, todel ir jautiesi blogai.
Pamirsk ka ir kaip darei, kokiu nemaloniu situaciju patyrei, galvok apie rezultata ka pasiekiai ir pagirk save mintyse uz tai. Turetum daug geriau pasijusti ir noras kazka toliau daryti atsiras, nes noresis ir vel pajusti ta jausma kai per kancias pasiekiai rezultata, kuriuo gali didziuotis.

per kancias i zvaigzdes;D

ShyOne rašo:

Žmogus rašo:Na, kai atrodo, kad dienos pabaigoje kažką nuveikiau, manęs tai dažniausiai nedžiugina, jaučiuosi tai daręs per prievartą ir jaučiu tik nuovargį ir daugiau to nebenoriu daryt

Tai gerai kad prisivertei save tai padaryti, kad ir ka darei. Suprantu kad daryti tai ko nenori ar bijai gali buti nemalonu, bet juk tavo veiksmai ne is pirsto lauzti, turi tureti kazkoki aukstesni tiksla del ko tai darai. Priesingu atveju nestatytum saves i nepatogia situacija vien tam kad pasijustum nepatogiai.
Dienos pabaigoje tu galvoji apie veiksmus, kurie tau buvo nemalonus, nes prisivertei save juos atlikti, todel ir jautiesi blogai.
Pamirsk ka ir kaip darei, kokiu nemaloniu situaciju patyrei, galvok apie rezultata ka pasiekiai ir pagirk save mintyse uz tai. Turetum daug geriau pasijusti ir noras kazka toliau daryti atsiras, nes noresis ir vel pajusti ta jausma kai per kancias pasiekiai rezultata, kuriuo gali didziuotis.

Gerai, kad prisiverčiu, blogai, kad padarau per mažai. Gerai, kad bandau, blogai, kad manęs rezultatai netenkina. Išties tai manęs niekas netenkina ir nejaučiu jokio malonumo, ką nors darant. Taip sakant, trūksta įkvėpimo ir ko nors padarymas save perlipant, tikrai nepadeda pasijausti geriau

Kažkaip teigiamiau į viską reikia žiūrėt.. Juk nėra taip, kad ką darai, neturėtų prasmės?

=[[[[[[[[[[[[[

Aš ir nesakau, kad viskas blogai. Bet viskas, ką darau, man atrodo beprasmiška tiesiog

nu tai man ir

Bet gerai, kad sugebu savo nesėkmes, nelaimes sau mintyse paverst komiškais įvykiais, geras arlekinas galėčiau būt :