Baimė, kad nesugebėsi dirbti

 

lol rašo:pas mane visados mintys, kad as per prastas kokiam geresniam darbui. Uzsieni gyvenant taip pat nera malonu, kai mano ilga lietuviska varda bando pirma karta perskaityt tarkim pristatinejant kolektyvui. Aisku dar jokio labai kvalifikuoto darbo nedirbau, bet ir dvejoju ar verta toliau studijuot, nes tiesiog nesugebesiu susitvarkyt su man pateiktom uzduotim. Seniau teko dirbti prekybos centre tai prekes pakuot dave, iskart zmones klausinet pradejo kur kas kokioj lentynoj padeta, o as net neisivaizduoju ir nezinau kaip atsakyt, nes mano darbas yra padeti zmonem, o jiem vienodai sviecia kiek laiko as ten dirbu.. Atsimenu tada visa savaite ziauriai nusivyles savimi buvau. nuotaikos 0, motyvacijos 0 tai neistempiau nei
menesio.

Pas mane tokios pacios mintys, kad tinkama tik gatviu sluot
Mokslu nemesk,nes veliau gali tekti gailetis. O ar tu ilgai tam prekyos centre dirbai? Manau, kad ilgesni laika butun pradirbes,gal apsiprastum.As, pries isidarbindama sau iskeliu salyga,kad turesiu prabuti tam darbe tris menesius, jei po triju menesius bus tik blogiau iseisiu bet kazkaip po triju menesiu apsiprantu,be to, pinigu skonis daro savo

Pamenu į vieno darbdavio skambučius apskritai neatsiliepiau. Per pokalbius trukčiodamas vos išlemendavau keletą žodžių. Darbintis man yra košmaras.
Pilnai savo darbo vietoje neapsipratau. Galbūt kažkiek pasistūmėdavau į priekį tais atvejais kai nebėra kur trauktis. Žinai, kad reikia paskambinti arba parašyt emailą ir sėdi negali. O terminai žiauriai spaudžia. Jei nesusitvarkai per kelias valandas jau gali laukti skambučio iš aukščiausiųjų... Ir dar gali tekti rašyti pasiaiškinimus. Šiaip kai įsivažiavau dirbti jaučiuosi pakankamai gerai. Darbas, namai, darbas, namai... Comfort zona taip sakant. Galva okupuota ir gerai. Bet kadangi esu pakaitinis tai jau reikia pradėti galvoti apie kitą darbą, o aš kaip tikras sociofobas nesugebėjau užmegzti gerų kontaktų dirbdamas tam darbe, nors galimybių buvo. Dar pusmečiui turiu darbo vietą bet jau stresuoju. Tiesą sakant beveik neimu atostogų, kad užsidirbčiau daugiau pinigų ir galėčiau ilgiau pratempti kai darbo neteksiu... Ot kvailas mastymas.

Kai aiškina apie darbą, labai stengiuosi viską atsiminti, tačiau pradeda svaigti galva, pats nesutinku toliau domėtis ir įsidarbinti. Turiu aukštąjį išsilavinimą, bet drebėdavau studijuodamas ir univeristete, bet pažymiai būdavo geri, nors, manau, žinios ne kažin kokios. Patarkit.

Gal per daug save spaudi? žinau, kad sunku, bet pamėgink atsipalaiduoti, bent truputį. Jei pažymiai geri, vadinasi ir žinių yra, juk ne iš oro pažymius surašo.

Gal ir spaudžiu, bet manau turiu tik teorinių žinių, kurių praktikai nereikia....

Kažkiek teorinių žinių reikia

isadora rašo:Kažkiek teorinių žinių reikia

Na, taip, bet darbe iš naujo mokais....

Aisling rašo:Oi, tokia baimė man yra labai jau didelė.
Vat, mokslai jau (tikiuosi) pabaigti, ryt sužinosiu rezultatus visko ir ar jau nebereikės mokintis (na, nebent norėsiu tęsti mokslus), ir ... reikės eiti prie darbo, o ta baimė... :(Sunku su ja. Baisu, kad ir gal nesuvoks mano smegeninė ką tiksliai man reikia daryti, baisu iš dalies ir dėl kolegų, tarp kokių gi pasitaikys pakliūti ir t.t. :S

Aisling, aš tokioje pačioje būsenoje:/

Darbas daugiau mažiau laisvu grafiku, darbo vieta, veikla ir pobūdis gana draugiški sociofobikui. Tik tam tikra prasme (tobulėjimo, veiklos plėtimo ir atnaujinimo) vis tiek egzistuoja rimtas stabdis... Kai supranti, kad jei lengviau būtų „palaikyti kontaktus“ (o ne tik pasikliauti tais žmonėmis, kurie tave kartais timpteli į viršų savo iniciatyva) - viskas eitųsi gerokai lengviau.

Ir dar negera pasidaro nuo minties, kad vieną dieną vis tik gali tekti ieškotis ko nors „nuo aštuonių iki penkių“, penkias dienas per savaitę. Pažintys su nauju kolektyvu. Bandymai pristatyti „savo geriausias savybes“ ir pastangos įtikinti, kad „aš pats tinkamiausias žmogus šiam darbui atlikti“. Brr...

Galvojau kad nesugebesiu, bet kai pradejau dirbti, pasirodo be reikalo pergyvenau. Dabar turiu darba, kuris nesukelia daug streso ir nesinori begt namo kiekviena minute.

Jums gerai, aš bijau:/

As pirmom savaitem ir i darba vos ne panikoj ejau , po to viskas ok isivaziavau

Baimę, kad nesugebėsi dirbti, galima įveikti kita baime , tai baimė ,kad numirsi iš bado.

Labai jau be empatijos sociofobam cia pasakei