Sociofobija ir sveikata

Sveiki. Džiaugiuosi, kad radau šį forumą, tik gaila, kad dalyviai nėra aktyvūs.

Norėjau padiskutuoti tokia tema: kaip sociofobija įtakoja jūsų sveikatą?

Aš su sociofobija stengiuosi kovoti, kuo daugiau bendrauti. Bet ta kova neigiamai įtakoja mano sveikatą. Pastoviai jaučiu įtampą, nerimą, stresą. Kiekvieną dieną einant į darbą galvoju, kaip ir su kuo reiks bendrauti, ar aš nesusimausiu, ar viską padarysiu gerai. Darbe visą dieną būnu įsitempusi, norisi kuo greičiau namo. Vakare irgi visos mintys tik apie tai, kas man darbe šiandien nepasisekė ir kaip rytoj vėl reiks eiti į darbą ir bendrauti. Dėl tokios savijautos man prasidėjo siaubinga nemiga - naktimis miegu 3-5 valandas, kartais visai neužmiegu per naktį.

Dar dėl sociofobijos turiu kitą problemą - dirgliosios žarnos sindromą, su kuriuo bandau kovoti jau 5 metus.

Kartais atrodo, kad gyvenimas yra viena kova pačios su savimi, ieškau informacijos, kaip sumažinti nerimą, stengiuosi daugiau sportuoti, išbandžiau jogą. Bet kol kas gyvenimo kokybė labai prasta...

Gaila, kad iš tiesų gali sukelti rimtų fizinių pasekmių Na man pvz. dar nėra tokių ligų, bet nuotaika nėra visai gera, nerimo būna. Būna kai prie žmonių taip įsitempiu, kad net atrodo, kad pastebės, būdavo, kad negalėdavau užmigt dėl baimės. Žinoma, bendravimas su draugais, teigiamos emocijos turbūt padeda sveikatai. Gerai, kad bent sportuoji, o jei dar visą laiką sėdėtum...

Nu as kol del to nepatyriau fiziniu ligu ,bet kas ten zino kaip tiek vaistu jau 5-6 metai kas bus .

Nuolat kamuoja galvos skausmai. Dėl jų manau ir išsivystė visokios manijakinės depresijos, kuri pasireiškia sociofobija. Kovoju tik nuskausminamaisiais.. nežinau net tiksliai kas yra, kol kas nieko gydytojai nerado.

man irgi dažnokai skaudą galvą, nuolat jaučiu baimę, stresą, labai dažnai pykstu ant viso pasaulio ir savęs - nukenčia santykiai su artimaisiais. tada vėl sukasi ratas, gėda, stresas, baimė, bloga nuotaika, galvos skausmas, nuovargis, apatija.

Man panašiai kaip ir anafoj. Stresas, įtampa, bloga nuotaika, nuovargis... Rimtesnių ligų nėra.

pasmane del sociofobijos,atsirado depresija,vegetacine distonija... pastovei yra stresas,itampa,nuovargis,nemiga,tirpsta galva veidas visos galunes,taip pat dilgciojimas per visa kuna,didziulis baimes jausmas,jog kazkas tuoi blogo nutiks,pastoviai drebantis kunas rankos ir t.t.... Sociofobija apie 6m pasmane,tai greiciausiai nuo visu tu nervu ir atsirado sios bedos,jokiu vaistu nevartoju tik geriu vaistazoles ir valerjona,bet nk nepadeda.As pastoviai grauziu save ir isvis gailiuosi,kad gimiau...Kiti sugeba ir vezymeli gyvendami dziaugtis gyvenimu o cia blemba uz ka mane dievas taip nubaude...Buciau jau senai nusizudes,taciau vienintelis dalykas kuris mane laiko,tai,kad labai gaila tevu,jie isprotetu...

Ir svarbiausia,kad niekam negali pasakyt,nes kitiems žmonėms atrodo tai neįmanoma,kvaila. Kaip galima bijoti kitų žmonių?Jie gi neikas...Aišku,tuomet pagalvotų,kad mums su galva negerai. Kartais taip atrodo,nu va šiandien tai tikrai nekreipsiu į nieką dėmesio,atsipalaiduosiu ir eisiu kur man reikia,darysiu ką noriu.bet pff,norėčiau... dėja dėja...Kad ir kaip stengiuosi,negaliu persilaužt,mane kažkas blokuoja tiesiog,atrodo laiko ir sako: palauk,Tu gi nevykelė,nieko ir taip nepasiekei,jei dabar pasikeisi,niekas nepastebės,tu vistiek liksi tokia...Net nelabai išeina paaiškinti visą tą jausmą. Tarkim kažkas kažko paklausia,išsigąsti, pasimeti, o paskui kai nueini galvoji ir kokio velnio aš taip elgiuosi...Ką jie pagalvojo apie mane. Visai kaip egoistė jaučiuosi,vis galvoju,kad aplink mane sukasi pasaulis,visi mane mato,girdi mintis,nors tai yra tik mano galvoje.. Nenoriu jaustis,kad mane kažkas stebi,jaučiuosi įsitempusi visą laiką... Ai nebesuprantu jau ką čia ir be daryt.

tai aisku,as net tewam bijau apie savo problema pasakyt,galvos nesveikas kazkoks ir bijau dar kad kiti galvoja kad as nesveikas,nevykelis kazkoks blemba nors taip nera ;DD

O

Samme - man buna taspats....

samme o tu esi vaikystei [atyrus patyciu ?

Man kai užeina panika baisiai kalatojasi šidis, galvą spaudžia, pinasi liežuvis, nieko nesinori galvoti, tik pabėgti į saugią vietą ir nusiraminti.......

samme, mane lygiai tokios pat mintys kamuoja, tik geresnem dienom. Vasara ir pavasari net gyvent nesinori kartais

Patiriu nerimą ir panikos atakas. Kas su tuo yra susidūręs, puikiai žino, kokie tai bjaurūs jausmai. Bėgdavau, net ir iki šiol kartais pabėgu iš pamokų, kuriose žinau, kad negalėsiu išsėdėti.
Žinau, kad šituos dalykus iššaukė ilgi metai vienišumo ir nekalbėjimo, buvimo uždara, be draugų.
Pastarųjų yra žiauriai sunku susirasti. Būna susipažįsti su kuo nors ir pakviečia kur pasivaikščioti, bet labai bijau eiti dėl kankinančios minties, jog pasidarys bloga, kaip dažniausiai ir būdavo. Aišku kentėdavau iš paskutiniųjų, kartais vos ne prie nualpimo ribos, bet iškęsdavau, nenorėdavau prisidaryti gėdos.
Ir šiaip pastaruoju metu dėl šitų dalykų pradėjau nuo savęs stumti žmones, vengti susitikimų vien dėl to, kad pasidarys bloga.