Kai vargina sociofobija

Sveiki,sociofobijos požymių yra įvairiausių vienus jis vargina mažiau kitus labiau kitiems lengviau gyventi kitiems sunkiau susigyventi su savo fobija tat butu įdomu jei pasidalintumete savo fobijom ir pakomentotumet kaip fobija turi įtakos gyvenimo kokybei.Pvz:aš labai paniškai bijau pažistamų žmonių vengiu su jais bendrauti eidamas gatvėje pamatęs pažistamą žmogu dažniausiai pareinu į kita gatvės puse vengdamas konfrotacijos tai mane labai vargina kenkia gyvenimo kokybei.

As turiu daug rimtesniu bedu , bet fobija yra rimciausia nors gydytoja i ja per daug demesio nekreipia nes ant galvos skaiciukai kurie prilygsta vos ne teistumui aplinkiniams ...

as ir vengiu pazystamu zmoniu jei pamatau irgi nuinu i kita gatves puse

Didžiausia kankynė yra tada, kai matai kitus smagiai leidžiant laiką rodtrip'inant ar panašiai. O aš sugebėdamas tik paviršutiniškai palaikyti santykius su kitais žmonėmis tenkinuosi kavos puodeliu ir internetu.

Tai va mano sugebejimai ir tik kompas pries akis ir viskas

Man tai sociofobija pasireiškia tuo, kad jaučiuosi kaip nesava tarp žmonių. Raumenys įsitempia, gerklėje susidaro kažkoks gniutulas, žingsniai pagreitėja.Blogiausia būna su akimis. Nežinau kur dėti žvilgsnį. Akys įsitempia , prisimerkia, o žvilgsnis blaškosi. Neišeina atpalaiduoti akių ir ilgesnį laiką sutelkti žvilgsnio, nes atrodo,kad akys ims ašaroti. Aišku kiekvieną kartą būna kitaip, vieną kartą tokioj pat situacijoj galiu įsitempti kaip nežinau kas, o kitą sykį jaustis beveik visai normaliai.Kai baimė būna ypač stipri tai net kalbėti nebegaliu, bet retai taip būna.Aišku pripratimas irgi daug ką daro. Kai reikia dažnai būti kokioje nors situacijoj tai tie simptomai gerokai sumažėja ir jaučiuosi normaliau, bet vistiek visiškai neišnyksta.Pastebėjau,kad irgi pažįstamų su kuriais nesueinu bijau labiau nei visiškai nepažįstamų. Dar bijau kai reikia praeiti pro grupelę stovinčių ar sėdinčių žmonių. Labiau bijau vaikinų nei merginų. Labiau bijau jaunų žmonių negu senų ar vyresnių. Labiau bijau rūkančių, geriančių ar besikeikiančių žmonių nei to nedarančių , nes kažkodėl man tai asocijuojasi su agresija. Nekenčiu kai reikia grįžti namo ar išeiti iš namų ir laiptinėje sėdi krūva rūkančių vaikinų, ypač jei jie man einant nustoja kalbėtis ir spokso ar ima kalbinti. Ir tai nervina. Nervina, kad varžau savo gyvenimą...

walka rašo:Pvz:aš labai paniškai bijau pažistamų žmonių vengiu su jais bendrauti eidamas gatvėje pamatęs pažistamą žmogu dažniausiai pareinu į kita gatvės puse vengdamas konfrotacijos tai mane labai vargina kenkia gyvenimo kokybei.

Ir man panasiai budavo, bet kadangi pas mane miestelis mazas tai nuo tu pazistamu toli nepasislepsi, vistiek ant vieno ar ant kito kampo sutinku koki... Tai jau galima sakyti pripratau, pasilabinu ir tiek.

O siaip bendraujant sunkiausia greiciau jau su nepazistmais ar menkai pazistamais zmonem, kai neisivaizduoju ko is ju galima tiketis, apie ka pradeti pokalbi (apie ora per daug banalu ), kokie dalykai jiems patinka... Tada norisi skradziai i zeme prasmegti. 

beta rašo:Man tai sociofobija pasireiškia tuo, kad jaučiuosi kaip nesava tarp žmonių. Raumenys įsitempia, gerklėje susidaro kažkoks gniutulas, žingsniai pagreitėja.Blogiausia būna su akimis. Nežinau kur dėti žvilgsnį. Akys įsitempia , prisimerkia, o žvilgsnis blaškosi. Neišeina atpalaiduoti akių ir ilgesnį laiką sutelkti žvilgsnio, nes atrodo,kad akys ims ašaroti. Aišku kiekvieną kartą būna kitaip, vieną kartą tokioj pat situacijoj galiu įsitempti kaip nežinau kas, o kitą sykį jaustis beveik visai normaliai.Kai baimė būna ypač stipri tai net kalbėti nebegaliu, bet retai taip būna.Aišku pripratimas irgi daug ką daro. Kai reikia  dažnai būti kokioje nors situacijoj tai tie simptomai gerokai sumažėja ir jaučiuosi normaliau, bet vistiek visiškai neišnyksta.Pastebėjau,kad irgi pažįstamų su kuriais nesueinu bijau labiau nei visiškai nepažįstamų. Dar bijau kai reikia praeiti pro grupelę stovinčių ar sėdinčių žmonių. Labiau bijau vaikinų nei merginų. Labiau bijau jaunų žmonių negu senų ar vyresnių. Labiau bijau rūkančių, geriančių ar besikeikiančių žmonių nei to nedarančių , nes kažkodėl man tai asocijuojasi su agresija. Nekenčiu kai reikia grįžti namo ar išeiti iš namų ir laiptinėje sėdi krūva rūkančių vaikinų, ypač jei jie man einant nustoja kalbėtis ir spokso ar ima kalbinti. Ir tai nervina. Nervina, kad varžau savo gyvenimą...

Same shit here  

Bene visos jūsų išvardintos situacijos ir man pritinka. Ypač akistatos su pažįstamais.
Aš būna išeidama iš namų laukiu, kol laiptinė ištuštės, kad kaimynų nesutikčiau. Išvis žmonių tarpe išmuša prakaitas ir karštis, negaliu nieko su savimi padaryt.
Kuo labiau giliniesi į savo elgseną, tuo prasčiau. Jau žiūrėk ir sava eisena nebepatinka. Ir tas jausmas, kai neturi kur rankų dėt, tik siūruoja nejudinamos. Vaje, kaip mes ne savo noru gyvenimą apsisunkinam

Va as irgi cia. Ieskojau inete kas su manimi darosi ir pagaliau suradau pavadinima sitos busenos. Apsidziaugiau, kad ne viena as tokia... Kankinuosi beveik tiek, kiek save prisimenu. Atrodo viskas turetu buti gerai. Turiu seima, didelius namus, gerai apmokama ir gana idomu darba, bet beda... Nemoku bendrauti su zmonemis. Va ir siandien, islydejom viena savo virsininkiu dirbti i kita kompanija. Buvo suorganizuotas susirinkimais su kavute, saldainiais, pyragais atsisveikinimo zodziais ir t.t. Visi megavosi buvimu kartu, bendravo, o as stovejau ir visus stebejau, nes niekas su manim nekalbejo.Norejos dingti is ten kuo greiciau, bet is pagarbos virsininkei negalejau to daryt. Nekaltinu ju, nes tai mano beda, as pati nemoku bendrauti. Nerandu ka kalbet su zmonemis. Atrodo, kad ka as pasakau yra kvaila,neidomu, jie nesupranta ka as sakau it t.t. Galeciau apkaltinti kalbos barjera (gyvenu ne Lietuvoje), bet manau, kad problema manyje.  Kaip ja spresti? Kazin ar is viso imanoma su ja susitvarkyti 

Padangiu klajoklis rašo:Didžiausia kankynė yra tada, kai matai kitus smagiai leidžiant laiką rodtrip'inant ar panašiai. O aš sugebėdamas tik paviršutiniškai palaikyti santykius su kitais žmonėmis tenkinuosi kavos puodeliu ir internetu.

Jo, pas mane irgi tas pats. Nezinau ka su jais kalbeti ir pokalbiu palaikyti nemoku:| 

Labas, Leja,
norėčiau ką nors patarti, bet ir pats nesugebu nei kiek jos išspręsti. Patariama tiesiog bandyti bendrauti, per daug necenzūruojant savęs, nors ir kaip tai sunku bebūtų, palikti kitiems spręsti ar tai ką pasakei tikrai kvaila. Ir daug svarbiau yra praktikuotis domėtis kitais žmonėmis, o ne pačiam kalbėti. Suprantu, kad niekuo nepadėjau, gal kas nors protingiau parašys.

Dream rašo:Labas, Leja,
norėčiau ką nors patarti, bet ir pats nesugebu nei kiek jos išspręsti. Patariama tiesiog bandyti bendrauti, per daug necenzūruojant savęs, nors ir kaip tai sunku bebūtų, palikti kitiems spręsti ar tai ką pasakei tikrai kvaila. Ir daug svarbiau yra praktikuotis domėtis kitais žmonėmis, o ne pačiam kalbėti. Suprantu, kad niekuo nepadėjau, gal kas nors protingiau parašys.

Aciu uz patarima. Bet koks, nors ir mazytis, kartais gali pagelbeti. Jei tu kartais atrastum buda kaip su tuo tvarkyti, butinai pasidalink. Va problema, kad neidomus man tie zmones, nes kalba apie nieka, vakareliai, pirkiniai, pletkai... O kai tokiom temom nesidomiu tai neturiu ir kaip bendrauti. Kazkaip tuomet ir nera tu kolegisku rysiu, pazinciu.