Geri dalykai apie sociofobiją

Sociofobija turi ne vien minusus, bet ir kažkiek pliusų
Siulau primti save tokius kokie esame ir galbūt truputį iš saves pasijuokti:) Kažkada youtube mačiau panašia tema video, dabar neberandu.
Galime rašyti tiesiog iš savo patirties.


1. Mes - geri klausytojai. Žinoma, mažai kalbame, todėl turime daug laiko klausyti.

2. Mes prisimename, ką kam jau sakėme, todėl nesikartojame

3. Mes - geri paslapčių saugotojai, tiesiog neturime kam jų papasakoti:)

1. Turime daugiau laiko sau patiems.
2. Dažnai girdžiu, kaip žmonės savaitgaliais palieka šimtus litų klubuose, baruose. Mūsų dauguma į tokias vietas neina, tad kiek pinigų sutaupome

Mes rašome pačias ilgiausias žinutes skype

TheBlueSun rašo:Mes rašome pačias ilgiausias žinutes skype

Ko gero, ne visiems būdinga

Čia toks truputį in-joke. Esmė tame, kad net ir per skype susirašom ne padrikom skubiom frazėm, o gerai apgalvotais ilgais laiškučiais, kas yra išskirtina ir žavu

Aš tai su vienu žmogumi gana plačiai susirašome ir ilgais. Bet tokie tik vargina mane, tai dabar taip labai neišsiplečiu, tai yra per daug. Virtualiai viskas yra paprasčiau, nei realybėje.

nerimavimas prailgina gyvenimą?
http://news.yahoo.com/video/health-15749655/can-worrying-add-years-to-your-life-24471061

Turėsi daug laiko įgyvendinti savo sumanymus kuriems trukdė socialinis nerimas..
Bet iš tiesų ir aš taip mąstau kaip tu.

Pievos rašo: jau geriau gyvent trumpai, bet kokybiškai.

Žinau, kad mūsų, sociofobų, gyvenimai negali būti vadinami kokybiškais - nesugebame įkūnyti savo norų, svajonių, tikslų; egzistuojame aplinkos primestame kiaute ir iš jo nepajėgiame išsikrapštyti. Žmogus gi sociali būtybė (nekenčiu šio fakto )ir bendravimo nebuvimas jam kenkia... Žinau, kad gyvenu neįdomiai, prastai ir nekokybiškai (Ar taip manyčiau, jei visuomenė sakytų, kad sociofobija - Dievo dovana? ) Kokiu matu matuojama ta gyvenimo kokybė?
Kartais taip norėtųsi rasti kažką daugiau nei tradicinės vertybės (meilė, laimė, šeima, karjera, pinigai, kelionės..) Negi tai viskas? Ar tik mano blogu maistu šeriamos smegenys nepajėgia daugiau suregzti?... Žinau, kad mano mąstymas ne toks, kaip turėtų būti sveiko, normalaus žmogaus ir visi šie kliedesiai gimė, nes paprasčiausiai žmogiška laimė man nepasiekiama,todėl pykstu ir ją neigiu. (Tikriausiai taip pasakytų psichologai )
P.S. Kartais pagalvoju, jei man mirus kas nors leptelėtų, kad nevertingai iššvaisčiau laiką ir jėgas, atsikelčiau iš kapo ir perkąsčiau tai žmogystai galvą

Mane jau pykina nuo mąstysenos keitimo, kovos su savimi. O laimė.. viziją turiu. Atrodo nieko ypatingo, nei užkariaut pasaulio, nei milijonų netrokštu, bet tai būtų savotiškas ėjimas prieš visuomenę. Ir nelabai įmanoma, gerai pagalvojus. Gyvenu svajonių pasauly ir kai atėjo metas nusileisti ant žemės, to visai nenoriu.

Ką aš galiu pasakyti? Pati visai nesenai mąsčiau kaip jūs, bet ačiū Dievui, kad man atsiuntė išbandymų, kurie mane nuleido ant žemės ir privertė matyti nebe tik save ir savo problemas. Taip. Mano mąstymas pasikeitė ir kartais jaučiuosi lyg būčiau kažko prisivartojus, nes prie tokio jausmo, kai išlindau iš savo kiauto, nebuvau įpratusi, todėl dar manyje yra keletas smulkmenų, tačiau aš su tuo kovoju. Specialiai net įsidarbinau tokiame darbe, kur reikia pastoviai su žmonėmis bendrauti ir sakyčiau nepasimečiau. Tik yra problemų su akių kontaktų dar, nes man sunku reaguoti į man rodomą dėmesį. Bet čia yra natūralu. Ko tikėtis iš žmogaus, kurio niekas daug metų net nepastebėdavo, o dabar visi mato? Tai aišku, kad tam žmogui yra šioks toks stresas. O šiaip yra gera mintis '' kas nugali save, tas neįveikiamas''

Labas, calija. Sveika prisijungus! Džiugu girdėt, kad reikalai juda į priekį - nors čia nedidelis off-topic gaunas, bet rodos visos fobijos aktyvėja ir mąstyvmas kreivėja, kai nėra veiklos ir kai tos blogybės yra aktyviai puoselėjamos laisvalaikiu.

Manau baisai vykęs sprendimas paorganizuoti šiek tiek iššūkių sau. Tuomet viskas pradeda pamažu keistis, tiesa, LABAI pamažu.



7) Mums retai tenka gailėtis dėl to, ką pasakėm. Nes mes iš vis retai ką sakom.

labas as irgi neseniai supratau turinti problema seniau tiesiog stengiausi tai neigti bet dabar pradedu tai suprasti, priimti. stengiuosi daugiau bendrauti buti tar zmonių nors dažnai ir nejaukiai jauciuosi tiesiog zinau kad reikia judeti reikia gyventi

man susidarė toks įspūdis, kad žmonėms intravertams arba, pvz., turintiems socialinį nerimą gyvenimiškos vertybės, tokios kaip meilė, draugystė ir pan. yra daug svarbesnės negu ekstravertams jau nuo pat jaunų dienų. jie skiriasi nuo kitų, nes nesimėgauja vienos nakties nuotykiais ar alkoholiu, narkotikais (nekalbu apie tą atvejį, kai svaiginamasi iš nevilties ir nestiprybės). jie labiau analizuoja save, domisi savo vidumi, o gal net ir į kitų sielą bando pažvelgti. žinoma, rašau pagal save, nes žmonių, su kuriais kada nors teko bendrauti artimai, nėra daug. net neabejoju, jog koks ekstravertas mane užsipultų, jog vadinu jį bejausmiu, nors taip nėra. nežinau, noriu šia mintimi pasidalinti. gal ir jums panašiai atrodo? jeigu vis dėlto taip, tai manau, jog dėl šito reikalo mums riebus pliusas

anafoj rašo:man susidarė toks įspūdis, kad žmonėms intravertams arba, pvz., turintiems socialinį nerimą gyvenimiškos vertybės, tokios kaip meilė, draugystė ir pan. yra daug svarbesnės negu ekstravertams jau nuo pat jaunų dienų. jie skiriasi nuo kitų, nes nesimėgauja vienos nakties nuotykiais ar alkoholiu, narkotikais (nekalbu apie tą atvejį, kai svaiginamasi iš nevilties ir nestiprybės). jie labiau analizuoja save, domisi savo vidumi, o gal net ir į kitų sielą bando pažvelgti. žinoma, rašau pagal save, nes žmonių, su kuriais kada nors teko bendrauti artimai, nėra daug. net neabejoju, jog koks ekstravertas mane užsipultų, jog vadinu jį bejausmiu, nors taip nėra. nežinau, noriu šia mintimi pasidalinti. gal ir jums panašiai atrodo? jeigu vis dėlto taip, tai manau, jog dėl šito reikalo mums riebus pliusas

Pritariu, sociofobai must be intravertai, kitaip sunku suvokti būtų Įdomu man štai kas ar mes esame panašios asmenybės,su panašiomis charakterio savybėmis, ar visi esame skirtingi, tiktai mus kankina nerimas, kaip kitus galvos skausmas. Ar asmenybėj slypi problemos užuomazgos ar kažkur kitur? Gal kas darė mbti testą?

manau kad esame skirtingi, bent jau susidariau toki vaizda paskaitinejes forumieciu zinutes. galbut gyvenimo budas, pakoreaguotas sociofobijos, yra panasus. bet pagal charakterio savybes visi skiriasi, kitaip ir buti negaletu

Žinot aš manau, kad kol dar galime įkvėpti oro į plaučius, tol dar viskas yra gerai , nes dar galime kovoti. Kliūtys visada bus. Galime jas arba įveikti ir sustiprėti arba tiesiog pasiduoti. Viskas juk nuo mūsų priklauso. Žinau visa tai galbūt naiviai skamba, nes baimė yra tikrai galingas dalykas. Bet juk yra teigiamų pusių. Ar pagalvojote, kad kai įveiksite tokią stiprią kliūtį , kokie jūs stiprūs tapsite? Be to man atrodo žmonės kurie yra patys patyrę kaip gali būti sunku įgyja išminties, geriau supranta ir kito skausmą yra tolerantiškesni. Taigi pliusų yra:) Reikia tik nepasiduoti.

Mes rašome pačias ilgiausias žinutes skype Wink


Butent:) As esu is tu, kurios, kaip sakoma - paklodziu rasytojos.