Vat būtet ConcreteAngel, tau jau tai sako visi žmonės, bet kažkodėl tu juokiesi, kad jie neklauso tavęs dėl psich'ų, bet tu neklausai mūsų dėl šito irgi - išmok priimti tai, kad ne visi tokie kaip tu. Kad ne visiems reikia to ko tau. Kad ne visi nori to ko nori tu. Kad ne visiems padeda tai kas padeda tau. Kad ne visi ieško tokios pagalbos, kokios ieškai tu. Ir tiesiog tą faktą, kad visi žmonės skirtingi. Ir nereikia visiems grūsti to paties. Tas pasakymas, kad "tiesiog reikia atrasti tinkamą specą", tai tikrai nėra teisus, nes ne visiems speco reikia ar
norisi.
Čia ne prie ko senos pažiūros, ar kažkokia baimė ką galvos kiti ar pan.
Kiekvienas turim teisę turėti nuomonę apie kažką tokią kokią norim. Taviškę jau visi žino. Ją išklausė ir priemė (na, gal ten kažkas pasikandžiojo, bet visokių žmonių yra ir visokių reikia). Ir būten, kai sakiau, kad "skamba kaip sekta", tai buvo todėl kad kažkodėl tu atkaklai mėginti tikini ir keisti žmonių nuomonę, požiūri ir poreikius. Įtraukti į kažką, ko kiti nejaučia, kad jiems reiketų, ar jie to norėtų... Vis kartoji tą patį, neatsižvelgiant į nei vieno žmogaus poreikius ir norus. O to aišku negali padaryti, nes nepažysti asmeniškai. Nežinai.
Nerodomas negatyvumas į tai, kad tu džiaugiesi kad tau padėjo tie specai, jei tas negatyvumas rodomas (ar tau jis matosi), tai į tai, kad tu negerbi kitų žmonių požiūrio.
Apie specus maniškė nuomonė yra tokia. Ir tiek.
Neturiu jokio tikslo pas juos eiti.
Kaip jau ir sakiau, nesijaučiu nei sutrikusi, nei pasimetus, nei kažkokia "ligota" ar ką. Turiu sociofobija. Ir tiek. Kurią lygiai taip pat kaip Škac, aš irgi pažystu ir suprantu ir nematau prasmės svetimo pažindinti su ja, kad jis man ale padėtų kaip su ja kovoti, nes kaip ir sakė Škac - kuo puikiausiai žinau kokie tai yra būdai. Nejaučiu, kad man reiktų kokios pašalinių, nepažystamų žmonių pagalbos. Jei noriu, kad man kažkas padėtu kažką suprasti, rasti atsakymą į kažką - turiu aplinkui save žmonių, kuriais pasitikiu ir kurie mane supranta, tad jei noriu ir galiu - kreipiuosi į juos. Ir man to gana.
Taip aš esu senamadiška, to niekada neslėpiu. Ir kas tame blogo? Tai aš. Ir nenoriu, kad mane iš manęs išmušinėtu kažkokie specai.
Kaip jau sakiau, man svetimų žmonių pagalbos rasti save (nes ir vėlgi kaip jau sakiau - niekur aš nepasiklydau) nereikia.
Nesakau, kad tie psichai yra visiškai neveiksmingi. Jau irgi tą sakiau, kad yra tokių, kuriems su jų būsena tai padeda, jiems reikia būtent tų žmonių pagalbos, tarp aplinkinių jie jos negali gauti, ar nenori, reikia būtent kažko iš šalies.
O eiti pas psichus jei jautiesi gerai, jautiesi sveikas, "nepasimetęs", neieškantis kažkokio kelio, kurie tą tau padėtų keisti, tiesiog man yra beprasmybė. Laiko gaišimas. Je kitiems atrodo, kad jiems to reikia - jų laisvė rinktis ir čia jau tikrai ne man pritarti ar nepritarti žmonių pasirinkimui. Man pačiai tai tiesiog yra, kad jei viskas gerai - kam ieškotis problemų? Sakydama, kad eidama pas psichus "jausčiausi ligota" tai tiesiog norėjau pasakyti, kad jausčiausi ieškanti ligų, problemų savyje. Ir taip, tų problemų turiu, bet priimu jas savaim, kaip ir tu savaim priimi savas. Ir maniškis priimimas nėra toks, kad matyčiau poreikį eiti pas specus, kad gydytis ar kad keistis, ar pan. Nenoriu to. Nes:
Aisling rašo:Sociofobija yra dalis mano asmenybės. Įtariu, kad niekada gyvenime su ja neišsiskirsiu, net ir galėdama. Dar esu jauna, tad vis save šlifuosiu, tobulinsiu, ugdysiu, keisiu, bet niekada nepakeisiu. Niekada neišmesiu pilnai iš savęs kažkokios dalelės, kuri daro mane žmogumi koks esu. Savęs, kaip asmenybės augimą noriu priimti kaip nuolatinį įgavimą, bet ne praradimą. Tad ir ta sociofobija visuomet išliks su manimi, tik tikiu, kad galiausiai aš ją išmoksiu valdyti, ir neleisiu jai valdyti manęs. Atsikratydama kažko galiu tapti visai kitu žmogumi, kurio galiausiai imčiau nekesti. Visai mėgstu dabartinę save.
Nelaikau visų besilankančių pas psichus ligoniais (su psichais aš čia nepiktuoju trumpinu, kad kiekvieną kart nerašyti -iatrai -ologai), bet, kai sakiau, kad nematau prasmės nematant savo gyvenime ar savyje problemų ar kažkokių nestabilumų, ten eiti, tai taip, (deja) bet išgirdus kad kažkas ten vaikšto, galvočiau, kad pas žmogų yra kažkokių probemų. Mažesnių,ar didesnių čia jau asmeniškai jam žinoti, kaip ir tai kokios pakraipos... Savo problemų nuo kai kurių žmonių neslėpiu, ar bent jau to fakto, kad jų turiu, tačiau tai mano problemos. Aš jas žinau ir jau šimtąjį kartą turbūt pasikartosiu, kad nei noriu, nei man reikia svetimo žmogaus pagalbos tvarkytis su savo psichologine būsena. O į tuos kam reikia aš nežiūriu niekaip kreivai ar smerkiančiia, negatyviai. Puiku jei žmogus žino ko jam reikia, kas jam padeda ir ko jis nori.
Bet pagaliau gi gal savo to psichiatro ar psichologo ar pas ką tu ten varstai duris, paprašyk, kad tau padėtų rasti kelią, kaip išmokti priimti kitų žmonių nuomones. Ypatingai žmonių, kurių tu net nepažysti.
Dabar pavargus nuo mūsų "negatyvumo" sakai, kad neprivalo visi su tavimi sutitki... Kai prieš tai itin atkakliai po kiekvieno pasisakymo diagnozuodavai, kad reikalinga psichologo pagalba dėl neaiškių priežasčių....
Kaip sakiau anam poste, viską ką rašiau, rašiau nepiktuoju, šiuo metu tikrai nejaučiu kažkokio negatyvumo, bet žinoma, visi iš šalies sprendžiame skirtingai kaip mums kažkas atrodo... Jei kažkaip ne taip kažkas nuskambėjo - persiprašau, tačiau, bet ir vėlgi grįžtu prie to paties - man tiesiog nereikia to ko reikia tau. Ir esu įsitikinusi, kad šį faktą žinau geriau, nei tu.