Psichologė rašo:O tie, kurie vis taikosi kitą išjuokti, tai daro iš baimės (taip taip – iš baimės!), kad patys nebūtų pažeminti. Naudojasi taisykle, kad geriausias ginklas – puolimas.
Pats irgi daugelį dalykų darau iš baimės. Bet ne tą omenyje turiu kas čia rašoma. O tai ką rašiau šioje
temoje. Tam tikrąją prasme baimę paversti ginklu, ne puolimui, o parodyti, kad nesi tas kurį gali užgaulioti ir pan. Visą tai rašiau temoje "Gelotophobia". Tik šį dalyką norėjau pabrėžti.
O jei į tema dabar, tai pats esu mažai kalbantis. Daugiau klausantis, ir stebint kitus. Tas nekalbėjimas neatnešą naudos pačiam, nes nuo to lieki nuošalyje visada. Bet galvojant kiek yra žmonių, kurie galėtų išklausyti ir suprasti žmogų? Pats pasižymiu šiomis savybėmis. O kalbėjimas per daug gali atnešti ir neigiamus dalykus. Kai per daug prišneki, pasakai ko nereikia, gali kažką įžeisti. Jei esi įpratęs kalbėti, kalbėti ir kalbėti, nei leisti kitam pasisakyti tai irgi minusas. Bus tarp žmonių nesusitarimų, santykiams kliūtis, problema. Kad ir pateiktame nurodytame nuorodoje rašo psichologė "
<...mato ir supranta kur kas daugiau, nei eilinis drąsuolis savimyla plepys."
Toliau reikėtų vadovautis ką rašo psichologė, norint atsikratyti tylenės statuso "
mintis nuo savęs kreipk į pašnekovą. Kaip jis atrodo? Pastebėk įvairias smulkmenas jo aprangoje, pabandyk įsivaizduoti, kaip jis jaučiasi. Ką aš galvoju apie kalbantį? Jis šaunus. Kas būtent jame sukuria patrauklumą? Kaip jis elgiasi? Kaip kalba? Apie ką kalba?". Nors šiek tiek pasigendu iš psichologės to pilnumo atsakyme kaip judėti iš tylenio statuso. Nes tai kas parašyta yra tiesiog mintys nuo savęs į pašnekovą. Ne tai, kad reiškia to žmogaus klausinėjimą, o stebint jį, klausantis jo. Tiesiog tai mintis apie tą žmogų. Manau psichologė turėjo omenyje, kad turėtum ne tik mintyse domėtis apie žmogų, bet tą domėjimąsi išreikšti realiai. Kai bandai užmezgant ryšį su žmogumi, tu tiesiog visą dėmesį sutelki ties juo ir tarkime kaip rašo psichologė pastebėti jo aprangą, jo savijautą ir pan. tai yra visi tie pastebėjimai, gali sukelti kažkokius klausimus. Kas tave sudomina tame žmoguje, nuo to pradedi pokalbį. Pavyzdžiui imant save, mane domina žmonių savijautos 9dvasinės, psichologinės), man visada bus įdomu kažką paklausti. Kad ir sociofobu, susitinkant kažkur. Užmezgant pokalbį gali paklausti tokio klausimo: "Kaip jautiesi susikęs su manimi?", nuo kažkokio atsakymo gali vėlgi kažką paklausti. Jei manęs paklaustų taip, o aš atsakyčiau, galbūt nejaukiai, nedrąsiai... Iš to gali vėl kelti klausimą domėjimuisi žmogumi. Galiu klausimą aš įvairiai kelti, vienas iš tų būtų "Jautiesi nejaukiai ar nedrąsiai susitikdamas su konkrečiu žmogumi ar būdamas viešumoje, kokioje nors vietoje, tarp kitų žmonių?", "Ar yra kokia nors vieta, kur jautiesi jaukiai, drąsiai ir galėtum susitikti, būti su kokiu nors žmogumi"? Klausimai gali būti įvairūs ir nuo situacijos, tai tiesiog parodo, kad domiesi žmogumi ir bandai jį suprasti ar suteikti jam jaukumą.
Čia ir yra tai, kad pradžiai turi sugebėti stebėti, matyti žmogų ir svarbiausiai jo klausytis ir išklausyti, jei kyla kas nors iš to klausimai, tu imi ir pasidomi. Ir svarbiausią su laisvės pasirinkimu, atsakyti ar neatsakyti, leisti tiek kiek jis gali atsakyti.