rodiklis
Sveiki, manau, kad turiu baimę - sociofobiją.
Visada buvau keistuolė, nemėgau susibūrimų, nes tai atrodo tiesiog kvaila, bendravimas su žmonėmis išvis yra sunkus dalykas, jei kalbama akis į akį. Nemėgstu atvirauti, mielai klausyčiausi kitų pasakojimų, o pati tylėčiau. Visada žinojau kad turiu bendravimo trukumų, kurie mane varžo, bet tik nesenai supratau, kad tai sociofobijos simptomas. Dar? Neturiu nuolatinių draugų, turiu draugą(kuris kartu ir mano vaikinas) tai su juo dažniausiai ir būnu, leidžiu laiką, pažystu jį jau 4 metus.
Nemėgstu, kai yra atkreipiamas dėmėsys į mane, jei reikia kalbėt prieš kursiokes visada užeina lyg nerimo priepuolis, tik jis praeina pats, kai vistiek verčiu save kalbėt ir nugalėti ta baimę, ką kiti pagalvos jei aš susimausiu.
Šiandien supratau, kad ir kai čiaudau, stengiuos čiaudėt kuo tyliau, pro nosį, pagalvosit kad tai neaktualu, bet bijau čiaudėt garsiai kad neatkreipčiau per daug dėmėsio, juk taip neturi būti, tiesa?
Gal kas jaučiasi panašiai? Mielai pabendraučiau PM, jei kam buvo idomu
Visada buvau keistuolė, nemėgau susibūrimų, nes tai atrodo tiesiog kvaila, bendravimas su žmonėmis išvis yra sunkus dalykas, jei kalbama akis į akį. Nemėgstu atvirauti, mielai klausyčiausi kitų pasakojimų, o pati tylėčiau. Visada žinojau kad turiu bendravimo trukumų, kurie mane varžo, bet tik nesenai supratau, kad tai sociofobijos simptomas. Dar? Neturiu nuolatinių draugų, turiu draugą(kuris kartu ir mano vaikinas) tai su juo dažniausiai ir būnu, leidžiu laiką, pažystu jį jau 4 metus.
Nemėgstu, kai yra atkreipiamas dėmėsys į mane, jei reikia kalbėt prieš kursiokes visada užeina lyg nerimo priepuolis, tik jis praeina pats, kai vistiek verčiu save kalbėt ir nugalėti ta baimę, ką kiti pagalvos jei aš susimausiu.
Šiandien supratau, kad ir kai čiaudau, stengiuos čiaudėt kuo tyliau, pro nosį, pagalvosit kad tai neaktualu, bet bijau čiaudėt garsiai kad neatkreipčiau per daug dėmėsio, juk taip neturi būti, tiesa?
Gal kas jaučiasi panašiai? Mielai pabendraučiau PM, jei kam buvo idomu
