Baime gyventi...

Sveiki. Nezinau ar dar yra besilankanciu cia taciau rasau nes noriu pasidalinti savo istorija... net jeigu niekas ir neatsakys bet galbut kazkas perskaitys ir supras kad toks yra ne vienas pats. Viskas prasidejo dar mokykloje. Nuolatines patycios nesupratimas atstumimas. Gal ir buvau kitokia. Nedalyvaudavau "tusuose" kiekviena penktadieni, nebegau is pamoku... taciau visada stengiausi graziai ir maloniai su visais bendrauti visada stengiausi visiems padeti... paskutiniais metais vidurineje tapau geriausia mokine klaseje. Visi manes uz tai nemego. Neduodavau nusirasyt namu darbu ar per kontrolinius taciau elgiausi su visais taip pat kaip ir anksciau... taciau pastovios patycios privesdavo iki noro neiti i mokykla. Perejus i gimnazija situacija pasikeite. Bet tik tame kad buvau eiline vidutiniskai besimokanti mokine. Taciau patycios tesesi. Del isvaizdos del elgesio nors atrode kad nieko issaukiancio nedarau... aisku niekada nebuvau is tu merginu kurios prie veidrodzio praleidzia valanda laiko. Buvau zmogus kuriam isvaizda turejo nedaug reiksmes.... baigiau mokykla ir dabar visai neturiu draugu... isskyrus viena drauge likusia is gimnazijos laiku ir savo mergina su kuria jau esu treti metai kartu... ir su ja praleidziu visa savo laika. Draugai kurie kazkada tokiais atrode apsireiksdavo tik tada kai kazko prireikdavo todel pati nusprendziau uzbaigti su jais visus rysius. Neturiu draugu neturiu seimos kuri mane visapusiskai palaikytu neturiu nieko isskyrus viena zmogu kuris visada salia ir kuris visada palaiko mane. Deka nesiliaujanciu patyciu dabar iseiti i miesta tampa vis sunkiau. Bijau zmoniu bijau pasalinio demesio replikos isgirstos is sono tiesiog smugdo vis zemiau... nebezinau kaip visa tai nugaleti. Vaikstau i psichologes konstultacijas vartoju vaistus nerimui malsinti taciau nenoriu sitaip visa gyvenima. Esu patenkinta savimi nenoriu nieko keisti savyje. Tiesiog noriu ismokti suvaldyti savo baime ir ismokti nebekreipti i nieka demesio... bet nesugebu. Kaskart kai kalbu su psichologe atrodo jog pagerejo taciau kiekvienas prasilenkimas su nepazystamu zmogumi mane persmelkia neapsakoma baime kiekviena replika mane vel numusa zemyn ir atnesa tik nora uzsidaryti ir niekur nebeiti... atrodo jog visi mane stebi ir visi mane niekina bei apkalba... ir as nesugebu su tuo susitvarkyti kad ir kaip besistengciau...

Labas. Suprantu ką reiškia kęst patyčias. Didelis pliusas, kad esi patenkinta savim . Taip turėtų būt lengviau ir tuo labiau, kad turi žmogų, kuris su tavim. Daug darbo reikia, kad atsikratytum to jausmo, jog visi prieš tave nusiteikę. Kartais nemažai padeda vaistai, bet turbūt nelabai jų nori gert . O jei nėra depresijos, tai gal ir nebūtina. Galbūt padėtų grupinė psichoterapija, jei nesi labai tyli. Nežinau, reikia turbūt išbandyt viską kas įmanoma.

Vartoju xanax nerimui malsinti tai net eidama i parduotuve isgeriu nes kitaip turbut puses nenusipirkciau ko reikia nors is kitos puses sutaupyciau ;D psichologe siule pabandyti pavaikscioti i dienos centra pasirenkant norimas proceduras ir veikla. Aisku noretusi isbandyt taciau vel kiti dalykai to neleidzia. Zodziu stengiuosi kazka keist nors kartais nelabai ir betikiu kad kas gausis.

Na aš irgi siūlau tau pabandyt dienos centrą. Jei esi iš Kauno galėčiau vieną rekomenduot. Ten tikrai nieks iš tavęs nesityčios. Pamatysi, kad net tokie žmonės, kurie iš šalies atrodo visai be problemų, jų turi.

Is Mazeikiu tai as tai pasirinkimo didelio ir neturiu nezinau gal tikrai pabandysiu

Pas mane irgi panaši istorija, tik kad ji prasidėjo vėlyvaisiais 1998 - aisiais. Iš paprastos žmonių baimės ir iš vis gyvenimo baimės dabar liga peraugo į F25.2.

Čia šizoafektinis sutrikimas? Kaip tai pasireiškia? Paniška žmonių baimė, visiška savęs izoliacija? Trumpiau tariant, kaip tai siejasi su sociofobija?

Tai pasireiškia visiška savęs izoliacija tarp keturių sienų. Ir paniška žmonių baime.

O kaip prasimanai pinigų, jei visada namie tarp keturių sienų?

Į šitą klausimą pasilieku teisę neatsakyti.

Hm.. Kažkaip labai pamėgau uždavinėti netaktiškus klausimus.  Jau kiek panašių atsakymų teko sulaukti   Bet...
O su tokia diagnoze tenka gulėti ligoninėje?