Baimė, kad nesugebėsi dirbti

Ar nerimavot eidami į pirmąjį darbą dėl sugebėjimo jį dirbti? Per kiek laiko tikėjotės, kad galėsit dirbti be jokių problemų, nekils klausimų? O per kiek laiko iš tikrųjų pilnai apsipratot savo darbo vietoje?
Kokių minčių šia tema turi tie kurie niekada nedirbo?

Čia man psichologė uždavė šito pasiklausti.

visi nerimauja eidami i pirma darba,visi...nera laiko,kiekvienam skirtingai,jei darbas patiks gal greiciau priprasi,jei nepatiks,na nezinau tada...

Taip, nerimavau ir delto kad nesuhebesiu dirbti ir del bendravimo su zmonem, visdelto labiau nerimavau del bendravimo. Per kiek laiko tikejaus kas galesiu dirbti be problemu? Kad kazkaip as negalvojau apie tai is pradziu, nors veliau supratau kad be problemu dirbti negalesiu... O apsiprast taip ir neapsipratau, ir visa laime kad neapsipratau, jeigu beciau apsiprates tokioj aplinkoj tai nors imkit ir nusaukit mane...

buvo baime nemaza. bet pradejau dirbt ir nebuvo laiko galvoti apie tas baimes. praejo kazkiek laiko ir minciu apie tai nebeliko, o jas pakeite nepasitenkinimas darbu.

Labai ačiū už atsakymus.

Dream, i darbeli uzsimanei?

yulus rašo:buvo baime nemaza. bet pradejau dirbt ir nebuvo laiko galvoti apie tas baimes. praejo kazkiek laiko ir minciu apie tai nebeliko, o jas pakeite nepasitenkinimas darbu.

man irgi lygiai tas pats.

... As be sociofobijos ir agorafobija turiu, per kuria tenka perzengti pastoviai, kad aplamai kanors daryciau... iki d.birzos kaupiausi nuvaziuoti 2men. nes vaziuoti reikia 1h viesuoju transportu, erdve pilna nepazystamu zmoniu, o dar ir viduje eiles...siauri koridoriai, visi grudasi, o registruojantis turi papasakoti kas toks is saves esi ir ko ieskai...siaubu siaubas...Tad pradeti bijoti pacio darbo dar nespejau bet patirtis rodo - kai jau isidrasini ir pasiryzti pradeti dirbti, kai pareiga vercia kiekviena diena keltis, eiti, veikti, fobijos po kurio laiko kiek atbunka.Pasedejus ilgesni laika be veiklos vel gryzta.Darykimes isvadas

Oi, tokia baimė man yra labai jau didelė.
Vat, mokslai jau (tikiuosi) pabaigti, ryt sužinosiu rezultatus visko ir ar jau nebereikės mokintis (na, nebent norėsiu tęsti mokslus), ir ... reikės eiti prie darbo, o ta baimė... Sunku su ja. Baisu, kad ir gal nesuvoks mano smegeninė ką tiksliai man reikia daryti, baisu iš dalies ir dėl kolegų, tarp kokių gi pasitaikys pakliūti ir t.t. :S

buroke2 rašo:Dream, i darbeli uzsimanei?

Ai, artimieji vis reikalauja, kad prisidėčiau finansiškai. Jei galėčiau, tikriausiai kurį laiką dar pavengčiau jo.

Dream rašo:

buroke2 rašo:Dream, i darbeli uzsimanei?

Ai, artimieji vis reikalauja, kad prisidėčiau finansiškai. Jei galėčiau, tikriausiai kurį laiką dar pavengčiau jo.

o kiek tau metu

Arbuzas rašo:... bet patirtis rodo - kai jau isidrasini ir pasiryzti pradeti dirbti, kai pareiga vercia kiekviena diena keltis, eiti, veikti, fobijos po kurio laiko kiek atbunka.Pasedejus ilgesni laika be veiklos vel gryzta.Darykimes isvadas

pritariu

Tiek pat kiek tau.

Dream rašo:Tiek pat kiek tau.

daug tada

Dėl savo sociofobijos neišbūdavau darbe ilgiau negu 3 dienas; bijodavau kolektyvo; pirmą dieną jei kas aprėkdavo, antrą dieną manęs jau ten nebūdavo Taip po darbus laksčiau pusė metų, kol pavargau... Pavargau nuo nuolatinės baimės, streso ir įtampos. Nuėjau pas psichologę. Ji man nieko naujo nepasakė, ne per daugiausia ir padėjo, bet aš pati sau įteiginėjau "na, pabūk šiam darbe dar vieną dieną, nepabėk; poryt eisiu pas psichologę, ji man patars, ji man padės". Ir taip stumiuosi po dienelę, ir jau dirbu 3 savaites viename darbe, tai mano rekordas

ISvdk rašo:Dėl savo sociofobijos neišbūdavau darbe ilgiau negu 3 dienas; bijodavau kolektyvo; pirmą dieną jei kas aprėkdavo, antrą dieną manęs jau ten nebūdavo Taip po darbus laksčiau pusė metų, kol pavargau... Pavargau nuo nuolatinės baimės, streso ir įtampos. Nuėjau pas psichologę. Ji man nieko naujo nepasakė, ne per daugiausia ir padėjo, bet aš pati sau įteiginėjau "na, pabūk šiam darbe dar vieną dieną, nepabėk; poryt eisiu pas psichologę, ji man patars, ji man padės". Ir taip stumiuosi po dienelę, ir jau dirbu 3 savaites viename darbe, tai mano rekordas

O kai eini i nauja darba nesako tau virsininkas kad jei eini tai turi tvirtai apsispresti ir mum tokiu kur ateina ir po keliu dienu iseina nereikia? As kaip pradejau dirbti tai man taip ir pasake, ir nors norejau iseiti ir streso buvo daug bet negalejau nueiti pas virsininka ir pasakyti kad isinu nes bijojau buti aprektas nes as pazadejau kad rimtai ziuresiu i darba ir nebus taip kad po keliu dienu iseiciau, nors ir pats tuo netikejau.
Tada dabar pries menesi gal kur pokalby buvau vel tapati sake kad apsispresciau ir nebutu taip kad po dienos ar dvieju iseiciau, tai todel ir negalejau pasiryzti pradeti dirbti

]

O kai eini i nauja darba nesako tau virsininkas kad jei eini tai turi tvirtai apsispresti ir mum tokiu kur ateina ir po keliu dienu iseina nereikia? As kaip pradejau dirbti tai man taip ir pasake, ir nors norejau iseiti ir streso buvo daug bet negalejau nueiti pas virsininka ir pasakyti kad isinu nes bijojau buti aprektas nes as pazadejau kad rimtai ziuresiu i darba ir nebus taip kad po keliu dienu iseiciau, nors ir pats tuo netikejau.
Tada dabar pries menesi gal kur pokalby buvau vel tapati sake kad apsispresciau ir nebutu taip kad po dienos ar dvieju iseiciau, tai todel ir negalejau pasiryzti pradeti dirbti [/quot

Tai visi virsininkai ta pati sako... bet tai tau koks skirtumas ka jis sako? cia tavo gyvenimas. Neiti kazkur dirbti,vien delto , kad busi aprektas, nepyk,bet juokinga, visur pasitaiko konfliktai,visi vieni kitus eda.

ISvdk rašo:Dėl savo sociofobijos neišbūdavau darbe ilgiau negu 3 dienas; bijodavau kolektyvo; pirmą dieną jei kas aprėkdavo, antrą dieną manęs jau ten nebūdavo Taip po darbus laksčiau pusė metų, kol pavargau... Pavargau nuo nuolatinės baimės, streso ir įtampos. Nuėjau pas psichologę. Ji man nieko naujo nepasakė, ne per daugiausia ir padėjo, bet aš pati sau įteiginėjau "na, pabūk šiam darbe dar vieną dieną, nepabėk; poryt eisiu pas psichologę, ji man patars, ji man padės". Ir taip stumiuosi po dienelę, ir jau dirbu 3 savaites viename darbe, tai mano rekordas

sveika,saunuole,kad bandai,tikiu, kad priprasi,sekmes darbe

niekada niekur nedirbau, ir labai bijau kur nors darbintis. nežinau kaip elgtis darbo pokalby, man atrodo, kad pamatęs, kaip nerimauju, manęs niekas nepriims į darbą. daugelis darbų gąsdina, nes juose reikia gerų socialinių įgūdžių ir pasitikėjimo savimi. pavyzdžiui, neįsivaizduoju savęs dirbant padavėja, nes ne tik bijau bendrauti su žmonėmis, o ir bijočiau susipainioti, sumaišyti staliukus arba išmesti indus benešdama visuose darbuose reikia atidumo ir socialinių įgūdžių, tai net neįsivaizuoju, kaip reikės su tuo susitvarkyti. šiokią tokią išeitį matau savanoriavime, čia mažiau įtampos, kadangi niekas nemoka pinigų už darbą. galbūt išmoksiu kažkiek darbo kolektyve įgūdžių, veiklos planavimo ir visokių dalykų, kurie vėliau leis mažiau stresuoti normaliam darbe

eklampsija rašo:niekada niekur nedirbau, ir labai bijau kur nors darbintis. nežinau kaip elgtis darbo pokalby, man atrodo, kad pamatęs, kaip nerimauju, manęs niekas nepriims į darbą. daugelis darbų gąsdina, nes juose reikia gerų socialinių įgūdžių ir pasitikėjimo savimi. pavyzdžiui, neįsivaizduoju savęs dirbant padavėja, nes ne tik bijau bendrauti su žmonėmis, o ir bijočiau susipainioti, sumaišyti staliukus arba išmesti indus benešdama visuose darbuose reikia atidumo ir socialinių įgūdžių, tai net neįsivaizuoju, kaip reikės su tuo susitvarkyti. šiokią tokią išeitį matau savanoriavime, čia mažiau įtampos, kadangi niekas nemoka pinigų už darbą. galbūt išmoksiu kažkiek darbo kolektyve įgūdžių, veiklos planavimo ir visokių dalykų, kurie vėliau leis mažiau stresuoti normaliam darbe

gera ideja su savanoriavimu, visai ir as noreciau

Aš irgi ruošiuosi dabar pradėti su savanoriavimu.
Taip ir lengviau darbo patirties šiokios tokios įgauti ir išmokti iš ties, kaip su tuo kolektyvu bendrauti.

savanorystė tikrai geras dalykas jei nori įgyti patirties ir turėti ką įrašyti į cv. Esu ne kartą savanoriavusi ir beveik visada nusivyliau tais dalykais. Visų pirma, iš savanorio reikalauja tiek pat kaip ir iš paprasto darbuotojo. Aišku čia priklauso nuo savanoriavimo pobūdžio, bet jei reikia kažką sukurti, tai visi žiūrės į galutinį rezultatą, negalvodami, kad tai padarė savanoris, o ne patyręs specialistas. Pvz, "Jaunimo linijoj" reikia praeiti ilgus apmokymus, atranką (!), kad galėtum savanoriauti. Antra, dažnai būna, kad reikalingi savanoriai vertėjai, programuotojai, marketingo specialistai ir pan. Susidaro įspūdis, kad ne retai įmonės ieško tiesiog kvalifikuotos nemokamos darbo jėgos. Trečia, ilgainiui dingsta motyvacija dirbti be pinigų, ypač jei įdedi pastangų, laiko.
Savanoriauti verta, jei niekaip nepavyksta rasti darbo, bet norisi save realizuoti, įgyti patirties ir pan. Ir tarkim, jei iš tiesų nori kažkam altruistiškai padėti, pvz. labai myliu gyvūnėlius, todėl norėčiau savanoriauti gyvūnų globos namuose.

Na, aš tai ypač vertijimavimo ir redagavimo savanoriavimu domiuosi ir keletą vietų, kur tą gali daryti atradau, nusiunčiau ten savo prašymus. Sesuo vienoje jų irgi savanoriavo, vertėjavo ir tą daro iš namų, niekur nereikia eiti, lyg ir jokių atrankų pernelyg nėra ir t.t. Tad žiūrėsiu kaip su tuom gausis. Šiaip, maximum tam skirsiu 3 mėnesius, ne daugiau, nes reikia pinigų

dirbti uz dyka... :o masaka...

Aš jau savaitę dirbu naujam, beje, pirmam darbe. Išvažiavau užsienin nežinodama ko tikėtis ir ar tikrai gausiu darbą. Pasisekė, gavau. Nerimo nebuvo (nebuvo ir darbo pokalbio, dėl ko labai džiaugiuosi), nes žinau, kad galiu susimaut, nes nežadu ilgai jame dirbt, tik šiaip išvažiavau anglų kalbą pasitobulint ir per vasarą save išsilaikyt. Jei mėginčiau darbintis ilgalaikiam darbui, tai ir baimė būtų neapsakomai didesnė. Beje, nelabai puikioj sociofobui vietoj dirbu – privačiame name, kuriame pastoviai be manęs gyvena tik du žmonės, taigi ne taip ir daug tenka naujų žmonių sutikt. Yra daug dalykų kuriuos pirmą kart mokausi daryt, bet kažkaip dėl užimtumo ir dėl nuovargio nelieka laiko apie baimes galvot. Greit adaptavausi, jaučiuos beveik kaip namie. Ir dar, iš patirties žinau, kad jei yra didelis užimtumas, tai nelieka laiko ir debiliškoms mintims. Na, bent jau man tai galioja. Tai tiek. : )