Kalbėjimas prieš auditoriją

Sveiki, esu studentas ir taip jau būna pas mus, kad dažnai tenka daryti pristatymus/pranešimus ar šiaip kalbėti prieš grupę žmonių. Kas yra mano didžiausia pasauly baimė. Pirmam kurse dar kažkaip šito išvengdavau bet jau šiais metais neišeina. Gal ir susitvarkyčiau su šitą baime bet mano kūnas išduoda mane, kai tik praveriu burna prieš auditorija, tai pradeda drebėti balsas, rankos, išmuša prakaitas. Dėl to aišku būna ir labai gėda, ir susikaupti neišeina. Tad norėčiau paklausti gal kas susiduria su panašiom situacijom ir žino kaip jas įveiki? PM mielai pabendraučiau apie tai.

Sveikas Tai turbūt daug kas iš mūsų čia esančių susiduria su tuo daugiau ar mažiau. Man pvz irgi dar mokykloj ir studijų pradžioj buvo ta problema. Praleidau ne kartą atsiskaitymą tokį, kuris buvo žodinės prezentacijos forma, nes irgi labai imdavau raudonuoti, prakaitas pildavo, drebulys, raumenys įsitempę ir visi kiti tie 'smagieji' simptomai..

Man asmeniškai vaistai, kaip kad bromazepam ir pan., ne itin padėdavo, bet žinau, kad kitiems labai netgi geriau būna. Ta prasme, vieni eina, kad išrašytų visą kursą raminamųjų, o būna žmonėms pakanka/labiau tinak išgert nedidelę dozę būtent prieš visokias nerimą keliančias situacijas.

Dar pasakysiu, kad nors ir kaip banalu ir girdėta milijonus kartų, bet tiesiog faktas, kad savaime, vengiant, niekas negerėja labai. Mano vėlgi asmeninėj situacijoj iki bakalauro pabaigos jaudulys, nors ir išliko, bet palengvėjo kažkiek. Aišku, priklauso nuo pačios situacijos, nusiteikimo, savijautos tą dieną, žmonių ir t.t. Bet realiai tegaliu patart bandyt, jei įmanoma derint psichologo konsultacijas, galbūt bandyt priderint vaistus, ir verst save susikaupt ties tuo ką atėjai pasakyt prezentacijos metu.

Kūnas išduoda baimę tikrai ne vieno kalbančiojo, net jei žmonės ir neturi šiaip psichologinių problemų didesnių. Visada bus bijančių ir nebijančių kalbėti, bet po kiek laiko pasidaro šiek tiek lengviau vis tiek. O univeras tai ne mokykla ir manau, kad rimtesni susirinkę žmonės turėtų brandžiau žiūrėt į tokius dalykus kaip kažkieno nerimas kalbėti, ir nepasakyčiau, kad dėl to blogiau žiūri į tokius asmenis ar juo labiau juokiasi, kaip kad vaikai mėgsta.

Sveikas Tau dar visai neblogai palygint , aš savo paskaitas išvis praleidinėju jeigu matau , kad vėluosiu nors kelias minutes tik tam , kad nereikėtų pernelyg susidurti su jau sėdinčia publika. bet kas dėl kalbėjimo apskritai prieš publiką tai jau nuo seno vieną gerą patarimą , turbūt ir tau jau žinomą , pasakysiu , kad reikia ne į žmonių akis žiūrėti , o į kaktą , tai šiek tiek numuša jaudulį , o rankas tai laikyk už nugaros ir jei kokios skaidrės tai išvis prie kompiuterio sėsk ir vis ramiau bus.