rodiklis
Man smalsu ar čia esantys nariai su psichikos sutrikimais buvo iš smurtaujančių šeimų ir kaip tvarkėtęs su problemomis?
Neseniai praėjau diagnoze pas psichologą dėl kognityvinių sutrikimų ir bendravimo problemų jis patvirtino, kad patirtas smurtas vaikystėje galėjo turėti rimtas pasekmes psichiniai sveikatai. Ilgą laiką kentėjau nuo nerimo, depresijos, buvau labai užsidaręs, turiu bendravimo problemų, turiu mažai draugų ir vis dar neturėjęs merginos, dėl dėmesio sutrikimo sunku dirbti ir jau teko būti išmestam iš darbovietės, neretai prarandu norą gyventi. Labiausiai tikėtina, kad tam įtakos turėjo patirtas smurtas, nuolatinis stresas ir šalti santykiai šeimoje.
Vaikystė buvo sunki, nes gyvenau su tėvu alkoholiku, kuris buvo agresyvus ir nuolat smurtaudavo šeimoje. Dažniausiai būdavo psichologinis smurtas - triukšmavimas, tėvas trūkdė miegoti, laužė daiktus, rėkdavo, grasindavo ir keikdavosi, gyveno asocialiai, nešvariai ir tai kėlė diskomfortą. Būdavo neretas ir fizinis smurtas, tėvas mušdavosi ir griebdavosi net peilio, kuriuos turėjome slėpti. Jis versdavo daryti nemalonius darbus, o nepasisekus, atsisakius jam paklusti, ar užstojant motina vėl griebdavosi smurto. Fizinį smurtą patirdavo daugiau motina, bet mes dar nepilnamečiai viska matydavome ir girdėdavome, o buvo ir tokiu dalykų kaip pvz. galvos praskėlimas mamai vazonu iki kraujų. Nors ir maldavome jį deja išsiskirti ir paduoti į teismą jo negalėjo dėl to, kad ir taip gyvenome skurde. Policija niekuo padėti negalėjo, tik laikinai išvesti prasiblaivyti ir skirti absurdiškas baudas. Gyventi buvo taip sunku, kad mąsčiau ir apie savižudybę.
Tokiomis sąlygomis gyvenant neįmanomas normalus asmenybės vystymasis ir tai sugadina psichika, ir kiek teko skaityti net prie smegenų pakitimo.
Neseniai praėjau diagnoze pas psichologą dėl kognityvinių sutrikimų ir bendravimo problemų jis patvirtino, kad patirtas smurtas vaikystėje galėjo turėti rimtas pasekmes psichiniai sveikatai. Ilgą laiką kentėjau nuo nerimo, depresijos, buvau labai užsidaręs, turiu bendravimo problemų, turiu mažai draugų ir vis dar neturėjęs merginos, dėl dėmesio sutrikimo sunku dirbti ir jau teko būti išmestam iš darbovietės, neretai prarandu norą gyventi. Labiausiai tikėtina, kad tam įtakos turėjo patirtas smurtas, nuolatinis stresas ir šalti santykiai šeimoje.
Vaikystė buvo sunki, nes gyvenau su tėvu alkoholiku, kuris buvo agresyvus ir nuolat smurtaudavo šeimoje. Dažniausiai būdavo psichologinis smurtas - triukšmavimas, tėvas trūkdė miegoti, laužė daiktus, rėkdavo, grasindavo ir keikdavosi, gyveno asocialiai, nešvariai ir tai kėlė diskomfortą. Būdavo neretas ir fizinis smurtas, tėvas mušdavosi ir griebdavosi net peilio, kuriuos turėjome slėpti. Jis versdavo daryti nemalonius darbus, o nepasisekus, atsisakius jam paklusti, ar užstojant motina vėl griebdavosi smurto. Fizinį smurtą patirdavo daugiau motina, bet mes dar nepilnamečiai viska matydavome ir girdėdavome, o buvo ir tokiu dalykų kaip pvz. galvos praskėlimas mamai vazonu iki kraujų. Nors ir maldavome jį deja išsiskirti ir paduoti į teismą jo negalėjo dėl to, kad ir taip gyvenome skurde. Policija niekuo padėti negalėjo, tik laikinai išvesti prasiblaivyti ir skirti absurdiškas baudas. Gyventi buvo taip sunku, kad mąsčiau ir apie savižudybę.
Tokiomis sąlygomis gyvenant neįmanomas normalus asmenybės vystymasis ir tai sugadina psichika, ir kiek teko skaityti net prie smegenų pakitimo.
