„Aš nežinau ko noriu...."

Pastarosiomis dienomis skaitinėjau straipsnius apie emocinį intelektą. Manau ši tema bus aktuali ne man vienam, manau ir kiti turės ką pridėti

Daugelis iš mūsų žino pvz. kaip kovoti su sociofobija, bet kažkodėl nejaučiame noro to daryti. Bet galbūt tai dėl to, kad nesugebame norėti? kad mes nesuprantame savo jausmų? Gal mūsų mūsų emocinis intelektas žemo lygio?

http://www.psichoterapija.ot.lt/fpdb/2006/straipsniai/nuslopinti_norai_ir_jausmai.htm Šiame staipsnyje šie klausimai iškeliami plačiau. Aišku atsakymų kaip visada niekas neduoda Na, bet bent jau gerai įvardijama situacija. Aš daugelyje vietų atpažinau save.

Jei save kapstyti ir narstyti po kauleli ,tai galima sau milijona ligu ir diagnoziu priskirti...Bet ar to reikia ??? Cia daugelis yra labai apsiskaite,protingu zodziu ir fraziu moka, bet kas is to...As perskaiciau milijona sociofobijos pasveikimo istoriju,zodziu isvada viena - kuo susirgai ,tuo ir gydykis...Tik per bendravima,tik per bendravima....Man paciai tas padejo...Siandien esu tiesiog kuklus zmogus.

Nezinau ko noriu, nenoriu nieko,man nieks nesiseka , nieks nepatinka ir bla bla bla
Cia budinga daugeliui zmoniu, ypac jaunimui,todel nebutina turet sociofobija...
Zino ,tai daug kas, ka daryti ,kad atsikratyti sociofobijos... Bet gal su ja geriau, juk sociofobija galima daug ka pateisiniti.... Manau, kiekvienam ateis laikas, kai jau suprasi,kad negaliu daugiau taip gyventi,tikrai negaliu,ir darysiu viska,kad butu kitaip.

buroke2 rašo:Jei save kapstyti ir narstyti po kauleli ,tai galima sau milijona ligu ir diagnoziu priskirti...Bet ar to reikia ??? Cia daugelis yra labai apsiskaite,protingu zodziu ir fraziu moka, bet kas is to...As perskaiciau milijona sociofobijos pasveikimo istoriju,zodziu isvada viena - kuo susirgai ,tuo ir gydykis...Tik per bendravima,tik per bendravima....Man paciai tas padejo...Siandien esu tiesiog kuklus zmogus.

Nezinau ko noriu, nenoriu nieko,man nieks nesiseka , nieks nepatinka ir bla bla bla
Cia budinga daugeliui zmoniu, ypac jaunimui,todel nebutina turet sociofobija...
Zino ,tai daug kas, ka daryti ,kad atsikratyti sociofobijos... Bet gal su ja geriau, juk sociofobija galima daug ka pateisiniti.... Manau, kiekvienam ateis laikas, kai jau suprasi,kad negaliu daugiau taip gyventi,tikrai negaliu,ir darysiu viska,kad butu kitaip.

Arba nusirisi dar žemiau...

Tylenis rašo:

buroke2 rašo:Jei save kapstyti ir narstyti po kauleli ,tai galima sau milijona ligu ir diagnoziu priskirti...Bet ar to reikia ??? Cia daugelis yra labai apsiskaite,protingu zodziu ir fraziu moka, bet kas is to...As perskaiciau milijona sociofobijos pasveikimo istoriju,zodziu isvada viena - kuo susirgai ,tuo ir gydykis...Tik per bendravima,tik per bendravima....Man paciai tas padejo...Siandien esu tiesiog kuklus zmogus.

Nezinau ko noriu, nenoriu nieko,man nieks nesiseka , nieks nepatinka ir bla bla bla
Cia budinga daugeliui zmoniu, ypac jaunimui,todel nebutina turet sociofobija...
Zino ,tai daug kas, ka daryti ,kad atsikratyti sociofobijos... Bet gal su ja geriau, juk sociofobija galima daug ka pateisiniti.... Manau, kiekvienam ateis laikas, kai jau suprasi,kad negaliu daugiau taip gyventi,tikrai negaliu,ir darysiu viska,kad butu kitaip.

Arba nusirisi dar žemiau...

jeigu ritiesi,reiskia gyvas

Aš tik bandau gilintis į bendravimo sunkumų priežastis ir tai, žinoma, tik viena iš versijų.

buroke2 rašo:Nezinau ko noriu, nenoriu nieko,man nieks nesiseka , nieks nepatinka ir bla bla bla
Cia budinga daugeliui zmoniu, ypac jaunimui,todel nebutina turet sociofobija...

Labai teisingai buroke Todėl man kilo idėja, kad galbūt sociofobija yra tik viena iš jausmų nesupratimo pasekmių? Nes jau čia kažkas minėjo, kad pvz. sociofobija ir nenorėjimas ko nors siekti yra du skirtingi dalykai. Sociofobas kuo puikiausiai gali būti ir talentingas ir gyvenime daug pasiekęs.

Apskritai netgi manau, kad šis forumas jau nėra vien sociofobijos forumas. Čia renkasi žmonės, kurie turi įvairių bendravimo sunkumų. "Sociofobija" tapo bendriniu žodžiu. Pvz. kaip ir sauskelnes tiesiog vadiname "pampersais"

Labai puiku, kad tau bendravimas padėjo susidoroti su sociofobija ir jautiesi tvirčiau
Bet atrodo, bent man to negana. Aš pvz. išmokau maždaug pusvalandį palaikyti pokalbį, bet tiesa sakant jaučiuosi kaip robotas. Jaučiuosi kad sakau, ne tai ką iš tiesų norėjau pasakyti, neatsiskleidžiu, nepajaučiu nei kito žmogaus, nei savęs...

"Todėl man kilo idėja, kad galbūt sociofobija yra tik viena iš jausmų nesupratimo pasekmių? " ok ,o kaip tada is naujo ismokti atpazinti jausmus? Kur nusipirkti adekvatumo?

Tai ir yra esminis klausimas, įžvalgioji buroke Tiesa sakant, neturiu atsakymo. Aš irgi sau ir kitiems tą klausimą užduodu.

Štai prieš kurį laiką jį uždaviau vienam labai jausmingam žmogui. Ji pateikė tokį atsakymą. Truputį atskleisiu mūsų susirašinėjimo turinį:

-"dažnai nežinau ar čia dėl tingumo kažko nedarau, ar čia dėl to, kad kas nors nepatinka, o gal kas nors piknaudžiauja mano gerumu"
-"man susidaro įspūdis, kad tu galbūt nesupranti savo jausmų, kas su tavi darosi. O jų turi sočiai ir jie tave veikia, kaip ir visus žmones."
-"O ką tokiu atveju daryti?"
-"Sunku klausimas. Gal tiesiog...kalbėtis su kuo nors, kai jauti, kad kažkas tarsi ne taip... Ir gali būti, kad tavo pašnekovas "pagaus" tavo būseną ir tau paaiškins. Jeigu tik norėsi tai išgirsti, žinoma. Manau, kad tam, kad suprastum savo jausmus, kai tą padaryti iš prigimties sunku, reikia "treniruočių" ir noro."

Pritariu, kad sf yra viena iš jausmų nesupratimo pasekmių. Manau tai baime (nezinojimas, kad galima) jausti tam tikrus ar visus jausmus ir/ar baime juos rodyti/reiksti kitiems. Ar sf yra tiktai tai, nezinau. (Lankau psichoterapija, tokios mintys manau is ten.)

Nuostabusis atkaklume šimtas metų. Bet vis dar prisimenu tave iš primojo susitikimo, ir tavo gražųjį balso tembrą Smagu būtų vėl kada tave susitikti

Aš dar pabandžiau prisiminti situacijas, kada man jausmus buvo sunkiau blokuoti negu neblokuoti:
Pvz. artimo žmogaus mirtis, stiprus įsimylėjimas, kai esu labai pavargęs, kai kas įspaudžia į kampą, kai padauginu alkoholio, kai giliai sukrečia koks meno, muzikos kūrinys, teatro spektaklis ar filmas. Tikriausiai tų situacijų yra ir daugiau?

Galbūt būtų galima šiomis situacijomis pasinaudi? Savaime suprantama ne visomis
Pvz. kartu su kuo nors žiūrėti filmą ir po to aptarinėti filmo veikėjų jausmus, o taip pat ir savo. Šiek tiek gal mergaitiškas užsiėmimas bet gal nieko Galbūt ateityje verta padaryti tokį teminį sociofobų susitikimą?

Ir manau pats tas procesas, kai tikrai jautiesi išsakęs kas guli giliausiai ant širdies, save išreiškęs, yra skausmingas bet galiausiai fainas. Juk menininkai tuo ir gyvena

vilistelis rašo:Pvz. kartu su kuo nors žiūrėti filmą ir po to aptarinėti filmo veikėjų jausmus, o taip pat ir savo. Šiek tiek gal mergaitiškas užsiėmimas bet gal nieko Galbūt ateityje verta padaryti tokį teminį sociofobų susitikimą?

Labas, dekui uz komplimentus Gal ir idomi tokia patirtis butu.