Susipažinkim ;3

Sveika, anafoj. Malonu susipažinti.
O jeigu vadintum socialinę fobiją ne liga, o sutrikimu, arba ne sociofobija, o socialiniu nerimu, galbūt ne taip baisai skambėtų?
Na, bet kokiu atveju vistiek tai įveiksi, kaip ir visi kiti besilankantys šiame forume.

ačiū, Dream, smagiau, kai kas nors atsiliepia pasinaudosiu šiuo patarimu, tikiu, kad padės. bet kokiu atveju noriu visiems palinkėti, nes to dar nepadariau, susikaupti savyje bei nepalūžti!

Žinau iš savos patirties, kad mums sociofobams dažnai tenka jaustis nejaukiai, kai niekas nebe parašo po mūsų pranešimu.. Deja taip pat labai dažnai, kad ir kaip norėtumėm būti draugiški, bei kažką parašyti, tam sukliudo nerimas..

tesingai, būtent su tuo nerimu taip ir yra, dėl to stengiaus neimti per daug į galvą. juk toks mūsų tikslas ir yra - nesikankint dėl nepagrįstų minčių

Sveika atvykusi, anafoj, tikiuosi tau čia pas mus patiks

O jei rimtai, tikiuos, įsiliesi į mūsų bendruomenę ir gal dar vilniečius pažadinsi, nes pastaruoju metu aptilę, tik Kaunas kruta

dėkui, TheBlueSun, svarbu, kad dar bent kas nors kruta gal kam dabar tiesiog geras, ramus periodas, puikus oras, mažiau nerimo, tai ir prie kompo nesinori sedėt? nors ir mažai tikėtina (turiu omeny, dėl kompų )

Sveikas prisijungęs

Sveiki! Tai ką, esu 17-metė, ir skirtingai nei dauguma esu iš mažo dzūkijos miestelio. Vakar pirmą kartą susidūriau su terminu sociofobija. Pradėjau domėtis ir supratau, kad priklausau šiai grupei.. Kad ir kaip sunku būtų tai suvokti. Nuo vaikystės esu drovi ir nekalbi būtybė, bet tik su nepažįstamais arba vyresniais žmonėmis. Su artimais draugais, kurie mane puikiai pažįsta, esu gan plepus žmogus, tačiau tik susidurk su nemažįstamu, juolab priešingos lyties atstovu, ir, rodos, kalbos dovanos lyg nebūta.. Bijau ką nors pasakyti, kad neišjuoktų, o kai nieko nekalbu tada dar labiau save graužiu, kad sukeliu nuobodžios įvaizdį. Štai, pavyzdžiui, internetu bendrauti lengviau, tiek daug žodžių atrandi, o štai realybėj.. Ajajai.. Bet stengiuosi su šia liga kovoti. Skaičiau vieną knygą, kurioje rašo, kad jeigu sau kartosi "aš drovus, nemoku bendrauti" - taip ir bus. Reikia kalbėti priešingai - aš galiu, aš moku bendrauti! Na, bet kai negavau norimo rezultato per kelias dienas, nuleidau rankas, kad ir kaip juokingai tai atrodytų. Esu dalyvavusi oratorių konkurse, bet kiek man tai jėgų kainavo.. Vien pasiruošimas tam, o vėliau pasirodymas. Man net mokytojas tuomet sakė, kad man per sunku, nes esu per daug santūrus žmogus. Na, bet toks tas gyvenimas..
Džiaugiuosi atradus šį forumą, kuriame, tikiuosi, atrasiu bendraminčių, su kuriais kartu bandysim įveikti baimę bendrauti..

sveika atvykus! tai čia iš kurio miestelio?

Netoli Druskininkų

Tai kas čia yr?... anafoj, jamam ir aplankom Ida

jamam, jei tik neišspirs pro duris per subinelą

Ar man jau laukti ir mankštinti koją? :DDD

Va va, o aš naiviai tikėjausi bent arbatos gaut prie atsinešto šokolado... Viskas, dabar tu priešė visam gyvenimui

O naiiiiin! Na, žinai, priešų man nereik, tad patarčiau keist poziciją.. Kaip sakoma - gyvenkim draugiškai!

Na, jau kaip ir du metus sėdžiu namie, ką čia daugiau bepasakysi. Na, nueinu padaryti tai, ko labai labai reikia, bet tada jaučiu didelį diskomfortą, todėl stengiuosi, kad tų užduočių, kurias atlikti labai labai reikia, būtų kuo mažiau.
Psichoterapija mažame mieste neįmanoma, tiesiog nėra, psichoterapijai didesniame mieste pinigų nelabai yra. Pas vietinį nemokamą psichologą nenueinu iš dalies todėl, kad bijau, iš dalies todėl, kad kartą buvau ir labai nusivyliau. Kalbu 10 minučių, o psichologė kartais kaip aidas atkartoja tai, ką pasakiau. Viena pakalbėt su žmogum, kuris nebando suprasti ir nelabai nori klausyti turiu galimybę ir namie, tad taip ir sėdžiu toliau namie. Kartais pavajoju, kad gal kada nors išsikraustysiu į didesnį miestą ir taip visai atsitiktinai kas mėnesį iš dangaus nugrius po šimtinę, tada bandyčiau psichoterapiją (jei iki jos nueičiau), bet kadangi tai nėra labai realu, tai turbūt dar kurį laiką ir sėdėsiu namie nerimaudama ką reikės daryti, kai turėsiu pati užsidirbti.
Tiek apie mane, o planavau tik vieną sakinį parašyti.

Labas

Labas.

Labas!

Sveikos

Sveiki man 22, esu studentas. Is tiesu malonu buvo pamatyti, kad yra toks forumas kaip sis..dar ir susitikimus organizuojat saunu!
pats tik neseniai savo problemoms priskyriau pavadinima - sociofobija, bet esmes tai nekeicia. Anksciau (pries kelis metus) galvojau, kad mano drovumas, nepatogios situacijos ir pastovus nerimas praeis savaime, kartu su metais, brendimu ir pan.. klydau..viskas tik blogeja. Itampa dideja, kartais pradedu vengt situaciju kelianciu ja. Pasidariau gana uzdaras ir dabar bendrauju tik su artimiausiais draugais.
Norisi pasidalinti ir svarbiausia isgirsti jusu patirti, kuri galbut siek tiek palengvins kasdienybe

Sveikas atvykęs

Tikėkimės, kad forumas bent kažkuo padės, bent jau žinojimas, kad yra su kuo pasidalinti mintimis ir rūpesčiais, jau yra neblogai

Iš kokio Lietuvos kampelio esi, jei ne paslaptis? :arrow: Kuriame mieste studijuoji?

Kaune studijuoju

Tai va

Galėtum ateit į kokį meet'ą, mūsų pastaruoju metu apie 4-5 žmones susirenka, pavaikštom kur ar orui paliepus užeinam pasėdėt kavinėj ir Alias pažaidžiam, kad bendravimo įgūdžiai truputuką lavėtų

Kaip tik va kad ir šį penktadienį, jei būtų noro, būtų ir galimybė.
Mes visad laukiam naujų žmonių pasirodant; ko gero, vienintelis realus būdas pasistūmėt savo asmeninėj psichologinėj kovoj, yra susitikt su kitais žmonėmis, vien susirašinėjimo forume nepakanka, manau