Sociofobija ir vieši renginiai

Sveiki, aš myliu klasikinę muziką, bet... nueit į koncertus negaliu. Kadais galėjau, bet pamažėl taip užsifobinau, kad galiu tik pasvajoti apie koncertą, ypač klasikinės muzikos, kur visi labai rimti susėdę klausos ir aš visa kretanti ten niekaip neįsipaišau.
Ar yra kam tekę nugalėt baimes prieš koncertus, parodas, poezijos vakarus ir pan.?

Negalėtum net su geru draugu ar vyru nueit?

Esu viena ėjus ir į koncertą ir į spektaklį. Bet čia tuos ėjimus galima suskaičiuot ant vienos rankos. Beje, nusipirkt bilietą kokioj tiketoj irgi gali būt ne ką menkesnis iššūkis

niekas rašo:Negalėtum net su geru draugu ar vyru nueit?

Negalėčiau. Vyras gal ir padėtų, bet jis nesilanko tokiuose renginiuose, o prieš draugus man gėda, kad kratausi.
Šiaip labai norėčiau į klasikinės muzikos koncertą nueiti, bet nežinau kaip... Jaučiu, kad daug prarandu, kad nevaikštau į koncertus. Nes žinau, kad turėčiau didelio malonumo.

Yra teke karta kai Vilniuj koncerte buvau, manau pavyko nugalet todel kad labai norejau nueit ir kad tai buvo vienintelis sansas kuris daugiau nepasikartos, iki sios dienos dziaugiuosi kad vis delto nuejau. Baisiausia tai buvo pries pati koncerta kai visi specialiai apsirenge ejo, o as paprastai, ir eilej stovet kai tie su kamerom vaiksciojo aplink. paciam koncerte kazkur pries jam ipusejant jauciaus gerai kaip niekad, netgi sokinejau ir mosikavau rankom visaip nes buvau isitikines kad visu demesys sukoncentruotas i scena. Tamsa irgi pridejo pasitikejimo savimi.

Manau su klasikine muzika butu daug paprasciau, zmones eitu paprastai, su dzinsais ar kostiumais, nemanau kad butu zurnalistu su kamerom prie iejimo (nors ziurint koks koncertas)

Matai mane gąsdina pats sedėjimas žmogus prie žmogaus, vos ne alkūnėm trinies, o kai kur ir trinies. Aš bijau, kad kas pastebės kaip pradedu tirtėti ir aišku pradedu tirtėt, tada dar labiau susikontūziju ir nebegaliu tvert tada. Užburtas ratas, bijau kad bijosiu... Suvokiu, kad absurdas, bet su kūnu nieko negaliu padaryt, neįkalbu savęs nebijot.

Pažiūrėjau operhauso spektaklius ir bilietų pirkimo ypatybes, galima tikslią vietą pasirinkt kaip kine. O yra kelios tokios vietos teatre kur vienas sėdi, aišku pačiam gale ir nieko ten nematai, bet aš ir eičiau ne tiek žiūrėt kiek klausyt.... Bišk euforija apėmė.