rodiklis
Ar gali prieiti prie nepažystamo žmogaus, pasakyti nuoširdų "labas", ir su tuo žmogum susipažinti?
Ar gali užkalbinti nepažystamą panelę vien todėl, kad tau ji patiko?
Ar gali laisvai jaustis vakarėlyje, kuriame pažysti vieną žmogų ar nepažysti nei vieno?
Ar gali papasakoti istoriją prieš grupę žmonių konferencijoje ar pasakyti kalbą prieš auditoriją?
Ar gali užkalbinti šalia esantį žmogų viešajame transporte, eilėje supermarkete, ar kitoje vietoje, tuo metu kol nieko neveiki?
Fiziškai - taip. Neturint jokių fizinių sutrikimų, užtenka tik prieiti prie žmogaus, praverti burną ir pasakyti keletą žodžių. Visi tai galime padaryti. Niekas mūsų nelaiko... fiziškai. Bet problema nėra fizinė. Ji yra psichologinė. Šiame straipsnyje neišvardinsiu visų būdų kaip mes save apgaudinėjame - tingime, atidedame rytojui, pasakome, kad žmogus pasikėlęs ar panelė "per gera" - visi sugalvojame savo priežastį, kuri yra vienokia ar kitokia baimės atmaina. Kartais net nėra priežasties, mes tiesiog sudvejojame. Tai yra ta pati baimė. Šiame straipsnyje, trumpai išvardinsiu būdus, kaip mes galime kovoti su savo vidinėmis baimėmis prieš išeinant į socialinę situaciją (klubas, baras, pasimatymas, susirinkimas, konferencija):
Meditacija (atsisėdimas ir stengimasis nieko negalvot, kvėpavimo pratimai, dėmesio išlaikymo vien tik į kvėpavimą)
ELF (emocinės laisvės technika, angliškai EFT - emotional freedom technique)
Sedona metodas (paleidinėjimas)
Trumpalaikių tikslų užsirašymas tam vakarui. Tikslai turi būti nedideli. Geriausia užsirašyti daug tikslų, bet viską imti mažais kąsniais.
Visko per daug nesureikšminti, tiesiog mėgautis šia diena ir būti pozityviam.
Reikėtų nepamiršti, jog aukščiau minėtos priemonės yra tik pagalbinis įrankis kovojant su socialinėm baimėm. Kontroliuoti galime tik savo veiksmus. Emocijas galime tik įtakoti. Visada išliks kruopelytė baimės, kad ir kiek su savimi dirbtume. Visi žmonės, kurie turi gerus socialinius įgūdžius pakeitė savo veiksmus, o ne savo emocijas. Jie kažkada atsistojo, nusišypsojo ir ignoruodami emocijas užkalbino tą nepažystamą žmogų. Tai padarė kitą kartą... ir dar kitą... kol galiausiai tai tapo "normalu" ir paprasta. Jie vis dar jaučia tą mažą baimės jausmą, tik vienas skirtumas - jie jį ignoruoja ir pakeičia veiksmu.
Tad, ką mes galime padaryti yra padirbėti šiek tiek su savimi ir žengti tą žingsnį, kuris privers mus pasižiūrėti savo socialinei baimei tiesiai į akis. Tu, esi tas kuris žengia žingsnį
Is zurnalo 2010m
Ar gali užkalbinti nepažystamą panelę vien todėl, kad tau ji patiko?
Ar gali laisvai jaustis vakarėlyje, kuriame pažysti vieną žmogų ar nepažysti nei vieno?
Ar gali papasakoti istoriją prieš grupę žmonių konferencijoje ar pasakyti kalbą prieš auditoriją?
Ar gali užkalbinti šalia esantį žmogų viešajame transporte, eilėje supermarkete, ar kitoje vietoje, tuo metu kol nieko neveiki?
Fiziškai - taip. Neturint jokių fizinių sutrikimų, užtenka tik prieiti prie žmogaus, praverti burną ir pasakyti keletą žodžių. Visi tai galime padaryti. Niekas mūsų nelaiko... fiziškai. Bet problema nėra fizinė. Ji yra psichologinė. Šiame straipsnyje neišvardinsiu visų būdų kaip mes save apgaudinėjame - tingime, atidedame rytojui, pasakome, kad žmogus pasikėlęs ar panelė "per gera" - visi sugalvojame savo priežastį, kuri yra vienokia ar kitokia baimės atmaina. Kartais net nėra priežasties, mes tiesiog sudvejojame. Tai yra ta pati baimė. Šiame straipsnyje, trumpai išvardinsiu būdus, kaip mes galime kovoti su savo vidinėmis baimėmis prieš išeinant į socialinę situaciją (klubas, baras, pasimatymas, susirinkimas, konferencija):
Meditacija (atsisėdimas ir stengimasis nieko negalvot, kvėpavimo pratimai, dėmesio išlaikymo vien tik į kvėpavimą)
ELF (emocinės laisvės technika, angliškai EFT - emotional freedom technique)
Sedona metodas (paleidinėjimas)
Trumpalaikių tikslų užsirašymas tam vakarui. Tikslai turi būti nedideli. Geriausia užsirašyti daug tikslų, bet viską imti mažais kąsniais.
Visko per daug nesureikšminti, tiesiog mėgautis šia diena ir būti pozityviam.
Reikėtų nepamiršti, jog aukščiau minėtos priemonės yra tik pagalbinis įrankis kovojant su socialinėm baimėm. Kontroliuoti galime tik savo veiksmus. Emocijas galime tik įtakoti. Visada išliks kruopelytė baimės, kad ir kiek su savimi dirbtume. Visi žmonės, kurie turi gerus socialinius įgūdžius pakeitė savo veiksmus, o ne savo emocijas. Jie kažkada atsistojo, nusišypsojo ir ignoruodami emocijas užkalbino tą nepažystamą žmogų. Tai padarė kitą kartą... ir dar kitą... kol galiausiai tai tapo "normalu" ir paprasta. Jie vis dar jaučia tą mažą baimės jausmą, tik vienas skirtumas - jie jį ignoruoja ir pakeičia veiksmu.
Tad, ką mes galime padaryti yra padirbėti šiek tiek su savimi ir žengti tą žingsnį, kuris privers mus pasižiūrėti savo socialinei baimei tiesiai į akis. Tu, esi tas kuris žengia žingsnį
Is zurnalo 2010m
