Susitikimas 2011 04 26, Kaunas

Tai kurią valandą ateiti?

Tai renkamės gamtoj ir po to bus matyt, ar norėsim nueit pasisėdėt kokioj kavinėj, pailsėt ir pažiūrėt į vienas kitą iš arčiau

Gal tada apie pirmą, ar kaip žmonės galit?

man tinka ir pirmą

O tai kaip su susitikimo vieta? Nemuno sala - prie pėsčiųjų tilto?

Tai gal bandom prie tilto, ten, kur prieš jo pradžią suolai yra Bus drąsiau gal taip tikslesnėj vietoj, o po to bus matyt ką nuveiksim. Tik ateikit, kas tik galit, juk geras oras ir blogiau nebus, nei namie likti

Taip, ryt, pirmą valandą, prie tilto. Didelis AČIŪ užbaigusiems organizavimą. Jeigu kas dvejojat - meskit visas abejones šalin, nes ateit į pirmą susitikimą yra pats geriausias ir lengviausias varijantas. Jei kam reiktų kontaktų, brūkštelkit kam nors iš planuojančių pasirodyt, nes man nebepavyks prisijugt prie forumo.

Iki greito, čiau!

Shit shit shit shit... Jau planavau kaip antradienį laborus numuilint...
Zdz, kaip sekės?

Sekėsi, manau, neblogai, bet kas nebuvo, tai galės prisijungt prie kito meet'o, šįkart taip ilgai gumos netempsim, suorganizuosim greičiau

Na per kitą jau tikiuosi galėsiu sudalyvauti. Gaila, kad šiame negalėjau.

Niekas nenori pasidalint įspūdžiais, mintim iš praeito susitikimo, galbūt ir pastabom, pasiūlymais ateičiai?

Greit rengsim jau kitą meet'ą - practice makes perfect

Sveikas, Death Rider, persiprasau del datos sumaisymo - uzsikases darbais buvau, tai viena galvojau, kita rasiau. Taciau, Vilniuj nerimsta Freak, tad suorganizuot minimeet yra juoku darbas.

O del ispudziu... cha, pati pradzia man buvo "keista" visa kita gerai. Dar pora susitikimu ir viskas turetu isivaziuot.

P.S. jei kas nors ka nors pasakyto priemet asmeniskai, tai jus suklydot Meskit is galvos, viskas yra daug paprasciau nei atrodo.

P.P.S. O kur nauji, maloniai nustebine forumo nariai?!

Labas, Della. Gaila ir malonu tave cia matyt. Niu ka cia daug pripasakosi?... Saloje ant pieveles susimetem i kruva ir apie kazka snekejom. Ne itin pamenu apie ka, vadinasi per meetus galima pliurpti bilenka Teko ir patylet apie kazka, tik niekas neisidave, apie ka tyli.

Veliau nesekmingai bandem okupuot kavine... be abejo absoliuciai tuscia, nes su pilna 100% butu buve pipiec. Bet, kaip jau minejau, pritruko mums parako, pasiekem tik duris Taciau, vienaip ar kitaip istverem 3 valandas kartu, o po viso to dar ir naujas susitikimas planuojamas - sunkiai isivaizduociau geresni rezultata. Nezinau kaip kitiems, bet man jis kazkaip lengvai praejo. Gal del to, kad nesirisant kalbai buvo visiskai ramu, kad visiems aisku kas ir kodel.

Dar prisikapstem prie isvados, kad susitikimo metu visai nepamaisytu kazkokia veikla, pvz. stalo zaidimas ar kazkas panasaus. Man asmeniskai alias atrodo idealus tam reikalui. Gal kiek kebliau su filmais, parodom ir kitom finansus eikvojanciom pramogom. Be to, jos reikalauja buti buryje zmoniu.

Taciau... mano kuklia nuomone, skirtingi zmones, skirtingos sociofobijos stadijos, tad skirtingi ir poreikiai. Galima organizuoti ivairesnius susitikimus, tuomet kiekvienas atsirinks, kas jam palankiausia, pvz. susitinkam ziuret filmo, spektaklio ir t.t.

Tad uzsuk kada, lauksim

5iese buvom

MoonShine rašo:
Veliau nesekmingai bandem okupuot kavine... be abejo absoliuciai tuscia, nes su pilna 100% butu buve pipiec. Bet, kaip jau minejau, pritruko mums parako, pasiekem tik duris Taciau, vienaip ar kitaip istverem 3 valandas kartu, o po viso to dar ir naujas susitikimas planuojamas - sunkiai isivaizduociau geresni rezultata. Nezinau kaip kitiems, bet man jis kazkaip lengvai praejo. Gal del to, kad nesirisant kalbai buvo visiskai ramu, kad visiems aisku kas ir kodel.

O šiaip tokie sociofobija sergančių žmonių susitikimai nekenkia dar labiau? Ta prasme, kai paskaičiau, jog negalėjot įeiti į kavinę, tai nekoks jausmas apimė Ar nereiktų tokia fobija sergančiam asmeniui elgtis priešingai - eiti į susitikimus su "sveikais" žmonėmis ir pamažu įgyti pasitikėjimo savimi, kad ir kaip sunku tai būtų. Nes jeigu aš ateičiau į tokį susitikimą, kaip čia aprašėt, tai mano savivertė tikrai dar labiau smuktų žemyn Juk su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi...

Nemanau, kad kenkia. Atvirkščiai, man tik padėjo - kažkaip atsirado daugiau pasitikėjimo savimi. Dėl tos kavinės man ir dabar gėda - atrodo, kad ten nenuėjom tik per mane Bet ką jau padarysi, tikiuosi kitą kartą bus geriau, o aš stengsiuos patylėt tokiais ypatingais momentais Ir dar, anonime, nepagalvojai, kad galima ir neturėti "sveikų" žmonių pasilakstymams po kavines? Ką tuomet daryti? Visai niekur neiti?

Tai aš ir nesakau, kad nereikia niekur eiti. Vis geriau nei nieko... Tik šiaip toks pamąstymas iškilo.

Anonime, čia geras klausimas. Man, kaip nuo pat pradžių norėjusiam organizuot susitikimą kavinėje, tai visai nepakenkė. O kišeninis, nors ir bando (mano nuomone nepelnytai) prisiimti absoliučiai visus "nuopelnus" dėl to, kad ilgiau buvom grynam ore, irgi neturėjo jokios žalos. Tad turim du kraštutinius atvejus, iš ko panašu, kad jokių šalutinių neigiamų požymių tokie susitikimai nesukelia.

Aš gal kiek per vaizdžiai užlenkiau čia aprašydamas viską... Papraščiausiai keitėm dislokacijos vietą, buvo pasiūlymas užsukt į kavinę, buvo žiaurus pritariamųjų balsų trūkumas (tyla, ar abejojimas nėra pritariamasis balsas), buvo nuspresta toliau džiaugtis pavasariu. Tikrai paprasta.

Čia gi pirmi susitikimai, tad reik kuo mažiau sukti dėl to galvą, nes per kažkiek laiko viskas puikiai susidėlios į savo vietas. Manyčiau, kad pagrindinė tokių susibūrimų nauda yra buvimas panašių žmonių draugijoj, niekas nepalaikys tavęs keistuoliu, ligoniu ar kitaip genetiškai modifikuotu, dėl ko tą sociofobiją lengviau išvaikyt nei su "sveikais" žmonėmis. O norintiems daugiau ekstrymo, visi keliai atviri - atėjai, susitikai tokį pat nuotykių ieškotoją ir gali traukt pasižmonėt nors ir į striptizo klubą

MoonShine rašo:Manyčiau, kad pagrindinė tokių susibūrimų nauda yra buvimas panašių žmonių draugijoj, niekas nepalaikys tavęs keistuoliu, ligoniu ar kitaip genetiškai modifikuotu, dėl ko tą sociofobiją lengviau išvaikyt nei su "sveikais" žmonėmis.

Čia galiu paprieštarauti ir pasakyti, kad buvimas panašių žmonių draugijoje neskatina jokio progreso ir tobulėjimo Tiesiog gaunasi užburtas ratas ir tiek. Jeigu norima tobulėti, reikia imtis ko nors naujo, svetimo, dar nepatirto. Tik tada galima tobulėti. Nors čia ne taisyklė, o individualiai kiekvienam...

Bet juk vis tiek nesam visi vienodi visiškai, vieni vienur progresą mažą padarę, kiti gal kitur. Tai būtų gal visai įmanoma taip dalintis patirtim, pasiekimais per bendravimą ir kelt vieni kitiems ūpą Be to, daug reiškia vien pats išėjimas iš namų. Mūsų susitikimus laisvai galima traktuoti kaip 'tikro gyvenimo' repeticijas

Anonimas rašo:

MoonShine rašo:Manyčiau, kad pagrindinė tokių susibūrimų nauda yra buvimas panašių žmonių draugijoj, niekas nepalaikys tavęs keistuoliu, ligoniu ar kitaip genetiškai modifikuotu, dėl ko tą sociofobiją lengviau išvaikyt nei su "sveikais" žmonėmis.

Čia galiu paprieštarauti ir pasakyti, kad buvimas panašių žmonių draugijoje neskatina jokio progreso ir tobulėjimo Tiesiog gaunasi užburtas ratas ir tiek. Jeigu norima tobulėti, reikia imtis ko nors naujo, svetimo, dar nepatirto. Tik tada galima tobulėti. Nors čia ne taisyklė, o individualiai kiekvienam...

Aš esu kažkur skaitęs, kad nerekomenduojama be psichologo priežiūros rengti bendrų susitikimų sergantiems depresija. Nes tada, kaip tu sakai progreso nebus.

Tuo tarpu turintys sociofobiją turi šiek tiek optimizmo:) Ir kaip Bluesun sakė vieni labiau bijo vienų socialinių situacijų, kiti kitų.

Su "sveikais" žmonėmis bėda yra, kad jie nesiveržia su mumis bendrauti (nes mes juos nesamoningai atstumiame). O jeigu koks savanoris atsirastų, tai buvimas su mumis jam būtų darbas, pasiaukojimas, o ne "tiesiog buvimas"

Man rodos esmė ta, kad sociofobas šiaip iš vis nebūna su žmonėmis. Jam šiek tiek drąsiau susitikti su tokiais pačiais, iš ko automatiškai gaunasi didelis pliusas, nes išeinama iš namų, pabendraujama ir pamatoma, kad nieko blogo neįvyko... Su laiku atsiranda šioks toks naujų draugų ratas ir per juos socializuojamasi.

Depresija gali būt "užkrečiama", o sociofobija išsivysto (kartais net sąlyginai sveikiems žmonėms) per mažai bendraujant ir per daug galvojant, ką kiti apie tave galvoja. Teisingi yra tokie susitikimai, nes realiai pamatai, kad nesi kažkokia unikali keistenybė.