Profesionalų pagalba

sveiki,

taigi kiek ziurejau tarp temu, tai neradau nieko konkretaus, kas liestu profesionalia psichologu ar kitu specialistu pagalba. man asmeniskai iskilo galvosukis, kur butu geriau kreiptis Vilniuje. gal kas nors galit parekomenduoti? kiek parasiau psichologam pagal google rastus variantus, tai visi pasirode silti ir norintys padeti. bet nesu pinigu maisas ir negaliu blaskytis nuo vieno prie kito, o noretusi iskarto patekti pas toki zmogu, kuris geriausiai sprestu butent sociofobijos problemas. tad, lauksiu jusu minciu.

Gal nenusistakyk taip, kad va pateksiu pas profesionalą ir viskas man susitvarkys... O dėl pinigų.. tai yra poliklinikos, kurios turi savo psichikos sveikatos centrus, kur gali gauti nemokamą pagalbą.

Labas,
na daug patirties neturiu su įvairiais psichologais. Yra variantas Vilniuje: Psichikos sveikatos klinika. Čia prie pylimo poliklinikos priklauso. Reiks užsirašyti pas psichiatrą, o tas pasiųs pas psichologą. Psichologai gal ir gali padėti, bet kai kurie psichiatrai tai jiems patiems reikia pasigydyti... Nori tik vaistų įkišt. Žodžiu visokių žmonių yra, bet už tad poliklinikoje nemokamai. Nors nėra tragiška vis pamąstau gal už pinigus žmonės malonesni? Kas ten žino... Pabandyk for free ir mokamą kokį, palyginsi... O kad speciolizuotųsi ties sociofobija negirdėjau. Psichologas padeda spręsti visas problemas, tik reikia kalbėti atvirai.

dekui uz patarimus dabar pradejau vaiksciot pas psichologe seimos centre prie ausros vartu. pirmi 5 kartai nemokami. bus matyt..

yulus rašo:dekui uz patarimus dabar pradejau vaiksciot pas psichologe seimos centre prie ausros vartu. pirmi 5 kartai nemokami. bus matyt..

Na, pasidalink poto patirtimi:))

aš irgi norėčiau nueiti pas psichologą, bet labai bijau, kad jis ims ir pasakys, kad pas mane iš tikrųjų jokių problemų nėra ir nesąmonių prisigalvoju. žinau, kvaila taip galvoti, bet negaliu atsikratyt tokių minčių. gal tas, kuris už pinigus, taip ir nesakytų, bet kadangi neturiu jų, tai kažkaip ir nepasiryžtu pas "valdišką" nueiti...

na vistiek patariu nueit, kad ir nedrasu. as irgi pirma kart eidamas, ziauriai bijojau. bet poto kai isikalbejau, atradau tam tikra rysi su psichologe, tai buvo labai naudinga issikalbeti bei isgirsti patarimu. tos tokios konkrecios naudos kaip ir negavau, kad pirstu spragtelejimu dingtu visos problemos, bet kogero taip ir nebuna.

Tikra verta nueiti. Baimės labai pažįstamos, bet čia dviguba nauda: nueisi pagalbos (o tai jau savarankiškas žingsnis link sprendimo savo problemų) ir nugalėsi psichologo baimę Apskritai bendravimo baimę apie savo problemas su nepažįstamu žmogumi. Verta bet kokiu atveju:)
O šiaip psichologai neturi teisės dalinti mums patarimų 'ką daryt' 'kaip gyvent' ir panašiai:) Jie gali tik padėti mums atrasti save, suteikti palaikymą, galimybę išsikalbėti. O taip tiesmukai skatinti mus kažką daryti tiesiog būtų neetiška. Taigi šiaip ar taip, su psichologu ar be, viską žmogus turi daryti pats;)

aš jau metus lankausi pas psichiatrę. Pinigus moku didelius. Vis dar kamuoja fobija ir tikrai neatrodo, kad greitu laiku praeis.

o man neurologe israse Lexotanilio(bromazepamum), cia tokie raminamieji. tai as juos dar su jonazolem pamiksavau ir nezinau, kazkaip visai geriau jaustis pradejau. sumazejo ta vidine ytampa, maziau jaudinuosi sociofobiskose situacijose. nors gal tai tik placebo efektas

yulus rašo:o man neurologe israse Lexotanilio(bromazepamum), cia tokie raminamieji. tai as juos dar su jonazolem pamiksavau ir nezinau, kazkaip visai geriau jaustis pradejau. sumazejo ta vidine ytampa, maziau jaudinuosi sociofobiskose situacijose. nors gal tai tik placebo efektas

Nuoširdžiai sveikinu!
Mmmmm... Pažįstu lexotanilį arba bet kokį kitos firmos bromozepamą,tikrai veikia šitie vaistai net kitu žmogumi jautiesi, nemanau, kad placebas taip galėtų (Tiesa nebandžiau su jonažolėm mixuot, reikės pabandyt.)
Bet problema tokia, kad gydytojai nevisada noriai išrašo vaistų, nes tų raminamųjų ilgą laiką negalima atseit gert, nes priprasi. Na tai vartoju su pertraukom ir bromozepamą ar xanax'ą. Kol kas sveikesnės alternatyvos neradau:)vien tik žolytes gert.. matyt ne mano stadijai

Man irgi 'neleidžia' apie vaistus galvot, gal ir gerai, nes po to galima visai kovot nustot, na, mano atveju. Jei būtų lb sunku, tai gal ir aš vartočiau kažką. Esu anksčiau Bromazepamo gėrus, bet nepasakyčiau, kad lb gerai veikė jie mane..

jei ne paslaptis kokios kainos mazdaug psichiatru,psichologu? :?: kiek ima uz valanda

psichologai dazniausiai 50-80. o kokie shulai tai laisvai ir virs simto. o psichiatru ikainiu neteko girdeti bet yra vilniuj toks seimos centras prie ausros vartu, ten pirmi 5 kartai pas psichologa nemokami

brangus "malonumas"

gal kas nors galėtų papasakoti, į kokį tiksliai specialistą reikia kreiptis? vieni rašot apie psiachiatrus, kiti apie psichologus, nebesusigaudau jei kam teko lankytis pas įvairius, gal galit pasakyti, kuo skiriasi jų gydymo metodika? galvoju bandyt skambintis poliklinikai, tačiau pilna ten tų gydytojų. žinau, kad man patartų skambučio metu, bet man maloniau iš jūsų sužinot, nemėgstu klausinėtis telefonu

pirmaiausia reikia kreiptis i psichologa, pas ji lankytis tada jei nepagereja, tai paskyriamas gydymas pas psichiatra ir psichiatras israso vaistus

Sveiki, kazi yra tokiu psichologu pas kuriuos galima su vaiku ateiti, nes neturiu kam palikti, vyras apie problema nezino? kaip manot?

jei eisi privačiai tai manau tikrai ir su vaiku galima, žiūrint kiek vaikui metų. Tik klausimas, ar ne geriau būtų papasakoti (ar bent iš dalies) savo bėdą vyrui ir tada nereiktų eiti su vaiku.

galvojau apie tai, bet manau jei papasakosiu, jis prades atitinkamose situacijose atidziau mane stebeti, as to labai bijau, kadangi mano pagrindine problema, kad as raudonuoju, ir tada tikrai geriau nesijausiu

o tavo vyras yra pastebėjęs kad tu raudonuoji? gali kažką panašaus pasakyti, kad jautiesi nepasitikinti savimi, prislėgta, esi nedrąsi, bijai žmonių ir pan. (nes spėju iš dalies tai tiesa, o vėliau jei išdrįsi gali ir tiesą pasakyti.

pastebejes aisku, kad yra, bet kazkaip nekalbejom apie tai. Mano vaikui virs metu, tai dar jauciu paumejo nuo to sedejimo namuose. Siaip nepasakyciau kad bijau zmoniu, man greiciau eritrofobija. As labiau pati megstu kontroliuoti situacija, pvz pati kazko paklausti, kad ne duok die manes kazko nepaklaustu ir visu akys nesusmigtu i mane kol lauks atsakymo, tada sakes man

nezinau kaip pas psichologa reiktu ir nueiti, sedeciau visa raudona drebanciom rankom,neisivaizduoju... jausciausi baisiai, nemanau, kad paskui noreciau ten eiti antra karta

tavo vyrui matyt nepasirodė kad tai yra didelė problema, tai gal nėra taip viskas prastai Manau jis tikrai būtų apie tai su tavim kalbėjęs, jei dažnai matytų tave išraudusią.
Atsimenu ir man buvo žiauriai baisu išsipasakot psichologei, bet juk toks jų darbas, jie dar ne tokių dalykų prisižiūri. Įveikus kliūtį visada palengvėja, pirmas kartas visada būna sunkiausias, kitus kartus tikrai nebebūtų taip baisu. o iš kokio miesto esi?