Susipažinkim ;3

Sveiki, sociofobija jau sergu velniažin kiek metų, nors man dar tik 19. Apie ją kaip ligą sužinojau maždaug prieš metus. Pradėjau daugiau domėtis, internete susiradau ir atsisiunčiau kažkokio daktaro terapiją, ten buvo visa krūva garso įrašų ir dar daugiau teksto failų. Terapija gan stipriai padėjo, galima sakyt padarė pasaulį paprastesnį, beje, prieš pradedant terapiją nebuvau anglų kalbos meistras, o dabar jei dar ne meistras, tai pagalbinis darbuotojas jau yra Kai buvau dar vaikas atsimenu nieko nebijojau, ir draugų turėjau keliskart daugiau nei dabar, o viduje vis dar jaučiuosi taip pat kaip tas vaikas, noriu gyvent taip kaip gyvenau anksčiau, jaučiu, kad kažkiek patobulėjau, bet dar iki vaiko toli
Per tuos metus pastebėjau, kad yra ir teigiamų šios ligos savybių, pvz., didelis susitelkimas, neturi jokių pašalinių reikalų ir gali susitelkti į dalykus kurie domina.

Sveikas
Ten tie audio kursai gal vadinosi "Overcoming Social Anxiety Step by Step?" As klausiau panasiu, ten buvo 20 kaseciu ir tekstas.
Siaip man irgi draugu netruko anksciau, bet su laiku ju vis mazejo kol beveik visai neliko...

Taip, bubent taip ir vadinasi, o atsisiunčiau iš čia - http://www.torrentreactor.net/torrents/449768/Overcoming-Social-Anxiety-Step-By-Step
Kažkaip paskutiniu metu išvis stengiuosi negalvot apie jokias baimes, supratau, kad jos yra mano pačio išsigalvojimas.

Labas, Colak, labai ačiū už nuorodą (jau kažkur forume nuoroda į tuos kursus buvo, bet iš ten man ne viskas atsisiuntė, o dabar pagaliau gavau viską).

reikės ir man atsisiųst. šiuo metu skaitau knygą Anthony Robbins "Neribota galia'' apie neurolingvistinį programavimą, atseit fobijas galima per valandą išsigydyti. nelabai tikiu tokiais dalykais, bet knygą perskaitysiu.

GK rašo:Sveiki, jungiuosi ir aš. Ilgą laiką maniau, kad man visgi ne sociofobija, o šiaip koks drovumas, pasitikėjimo savimi stygius ar pan. Bet visgi gydytojai patvirtino, kad sociofobija, nors ir nelabai baisi jos forma. Kas mane labiau nervina ir slegia - tai akivaizdus rankų drebėjimas, kai reikia bendraut su žmonėm. Tada pagalvoju, kad atrodau kaip kokia alkoholikė ar narkomanė, ir pradedu drebėti dar labiau... Apsidžiaugiau, jei taip galima pasakyti, kad čia ir daugiau yra tokių padrebančiųjų.

Sveiki. Panasiai ir man...Irgi ilgai galvojau kad cia tik drovumas. Ir stengiausi ji nugaleti, perlipti. Baigiau universiteta, skaiciau viesai paskaitas, bandziau per prievarta eiti i visuomene ir...viskas gavosi priesingai. Sociofobija ar drovumas mane iveike. Man irgi prasidejo ta drebejimo problema. Nebegalejau nieko daryti. Paskui taip isijautrinau, kad pradejau drebeti nuo menkiausio susijaudinimo. Ir labai mylimo zmogaus netekau..jis nesuprato kas man. Labai ji mylejau, o kartu be proto bijojau, kad kazka ne taip pasakysiu, ne taip padarysiu. Dabar turiu ir vyra ir du vaikus (su vyru padejo susipazinti puikusis sampanas , juk as buciau pabegusi is pasimatymo be jo). O darbe didziules problemos del to drebejimo, paniku ataku... Labai bijau ateities, nes viskas tik blogeja.

Oho, bet ziuriu isties kiek daug cia "drebuciu"!! Papasakokit ar jums nera problemos su rasymu? Man tai tragedija, negaliu prie zmoniu rasyti, nes rankos uzkart taip pradeda drebeti, kad as net savo pavardes neparasau. O reikia daznai ir i bankus juk ir i kitas istaigas...

Man yra buvę mokyklos laikais, tačiau praėjo savaime, kai supratau, kad dažniausiai tie "žiurintys" žmonės sėdi priešais tave (pvz. kai Banke tave aptarnauja) ir todėl jiems tavo rašyba visai neįdomi ir net tu pats nelabai įdomus, tiesiog dar vienas iš kokio šimto žmonių tą dieną aptarnauto

Dėl panikos atakų, man padeda homeopatiniai raminamieji Sedatif PC. Jie gelbsti toli gražu ne visada (gal 50% įtemptų situacijų), bet tai vis tiek geriau negu nieko

falco rašo:Man yra buvę mokyklos laikais, tačiau praėjo savaime, kai supratau, kad dažniausiai tie "žiurintys" žmonės sėdi priešais tave (pvz. kai Banke tave aptarnauja) ir todėl jiems tavo rašyba visai neįdomi ir net tu pats nelabai įdomus, tiesiog dar vienas iš kokio šimto žmonių tą dieną aptarnauto

Dėl panikos atakų, man padeda homeopatiniai raminamieji Sedatif PC. Jie gelbsti toli gražu ne visada (gal 50% įtemptų situacijų), bet tai vis tiek geriau negu nieko

Nepadeda man jau...Isgeriu Lexatonilio puse tabletes ir tada viskas tvarkoj. As tai apskritai gyvenimo dziaugsma patiriu isgerus lexatonilio - viskas atsipalaiduoja, galiu normaliai protingai sneketi, rasyti. Tai jau ta proga kad isgeriau vaistu, aplankau draugus, pasisneku su bendradarbiais, pasilinksminu. Ir po to vel slenka uzdaros tylios dieneles.

Aš tai kai pabandžiau cheminių raminamųjų (bromazepam), tai vos nenualpau, nes pulsas nukrito iki beveik kritinio lygio. Matyt, kiekvienas į medikamentus skirtingai reaguojam

Bet kuriuo atveju, linkiu, kad kuo greičiau atsikratytum sociofobijos problemos

O, Panikiere, man su ėjimu į viešumą irgi panašiai - darbą dirbu tokį, kur bendraut daug reikia, ir tikėjaus, kad persilaušiu, bet kažkokdėl viskas į blogąją pusę pasislinko... Nors dėl rašymo man tik kelis sykius nesmagumų buvo, mano silpnoji vieta - viešas valgymas/arbatos gėrimas. Būna, pakankamai normaliai su kokiu žmogum kalbuosi, bet netikėtai kokia administratorė atneša arbatos. Tada mane išmuša karštis ir pajuntu, kad šakės, nes savo drebančiom rankom puodelio neišlaikysiu... Taip būna tais atvejais, kai neišgeriu Lexotanilio, jo dėka tai net cukraus į arbatą nebijočiau įsidėt:)

GK rašo:Taip būna tais atvejais, kai neišgeriu Lexotanilio, jo dėka tai net cukraus į arbatą nebijočiau įsidėt:)

Man sunkiausiais epizodais yra buvę, kad specialiai neimu cukraus ar druskos prie stalo, kad tik neatkreipt į save dėmesio

blah as irgi pradejau darba dirbt, kur tenka daug bendraut ir su kolegom ir su potencialiais/esamais klientais. pirma savaite savotiskai praejo, pasijutau nemazai patirties igaves ir jeigu viskas klostytusi panasia linkme, tada galbut kazkada tolimoje ateityje pavyktu persilaust sociofobijos srityje. kitaip tariant arba buti, arba prazuti.

falco rašo:

GK rašo:Taip būna tais atvejais, kai neišgeriu Lexotanilio, jo dėka tai net cukraus į arbatą nebijočiau įsidėt:)

Man sunkiausiais epizodais yra buvę, kad specialiai neimu cukraus ar druskos prie stalo, kad tik neatkreipt į save dėmesio

Mano vienas bjauresnių atvejų buvo, kai tariau sau, jog visgi svečiuose gersiu tą arbatą su cukrum ir nieko nenutiks. Ir pasėmiau šaukštelį cukraus, bet ranka taip sudrebėjo, kad tas cukrus per pusę stalo išsibarstė. Nuo to karto, jeigu vaišės mane užklumpa, neišgėrusią vaistų, nieko pirštu nepaliečiu.

GK rašo:O, Panikiere, man su ėjimu į viešumą irgi panašiai - darbą dirbu tokį, kur bendraut daug reikia, ir tikėjaus, kad persilaušiu, bet kažkokdėl viskas į blogąją pusę pasislinko... Nors dėl rašymo man tik kelis sykius nesmagumų buvo, mano silpnoji vieta - viešas valgymas/arbatos gėrimas. Būna, pakankamai normaliai su kokiu žmogum kalbuosi, bet netikėtai kokia administratorė atneša arbatos. Tada mane išmuša karštis ir pajuntu, kad šakės, nes savo drebančiom rankom puodelio neišlaikysiu... Taip būna tais atvejais, kai neišgeriu Lexotanilio, jo dėka tai net cukraus į arbatą nebijočiau įsidėt:)

Man irgi prastai su viešu valgymu ir gėrimu. Nors darbe jei pasitaiko viešų arbatos gėrimų, tai stengiuosi nebėgti, išbūti toje situacijoje ir aišku viskas normaliai praeina, tik kartais būnu įsitempusi. O viešo valgymo tai kaip velnias kryžiaus bijau matyt leidau šiai baimei per daug įsišaknyti...
o rašyk, kompiuteriu dirbt prie žmonių irgi tenka.. apninka visokios baimės, bet dažniausiai sukontroliuoju save. man ne retai didžiausia baimė užeina, kai aš pagalvoju ''o kas būtų, jeigu..''. kadangi fantazijai ribų nėra, tai prisigalvoju įvairiausių baimių

falco rašo:
Dėl panikos atakų, man padeda homeopatiniai raminamieji Sedatif PC. Jie gelbsti toli gražu ne visada (gal 50% įtemptų situacijų), bet tai vis tiek geriau negu nieko

Baikit švaistyt pinigus visom tom homeopatinėm nesąmonėm, nes jos neveikia ir negali veikti.
Apie tai plačiau - http://www.odontologija.com/wiki/index.php/Homeopatija

James Randi duos 1 000 000 USD tam gamintojui, kuris įrodys, kad jo homeopatinis prepartas veikia.

Milijonas ne vien už homeopatiją, o už bet kokį stebuklą

Fainas straipsnis, tik nelabai nesutinku su šia dalim:

Kodėl kai kurie homeopatiniai vaistai gali veikt?

Kaip jau minėjau aukščiau, yra nemaža dalis homeopatinių vaistų su gana mažu skiedimo laipsniu, arba tame vaiste tarp kelių stipriai skiestų komponentų yra ir tokių, kurių skiedimo laipsnis nėra didelis, sakykime, D1, D2 ar D3.

Jokių realių tyrimų nedaryta, ar tos medžiagos apskritai veikia. O jei dar tiksliau, tai tos medžiagos NEGYDO. Homeopatijos gydymo principas yra surasti medžiagą, kurios vartojima sukeltų kuo panašesnius simptomus į ligą. (gr. homoios - panašus) ir tik paskui skiesti. Tad net nepraskiesta medžiaga arba nieko nepadarys, arba tik pakenks.

Homeopatijos "veikimas" yra pagrįstas tik psichologija, Placebu.

Paima stiprią medžiagą, atskiedžia D1, D2 ar D3, gaunasi normalūs vaistai su kažkokiu poveikiu, bet užvadina homeopatiniais, kad homeopatai graibstytų.

Na, aš nenoriu veltis į diskusijas ar tai reklaminis triukas, ar tikri vaistai, tiesiog parašiau savo patirtį.

Man cheminių raminamųjų poveikis buvo toks stiprus, kad nuo pusės standartinės dozės vos ligoninėje neatsidūriau, o šitie homeopatiniai, gal ir "atskiesti", bet veikia, kaip ir priklauso.

Kaip jau minėjau, mano asmeninė nuomonė tokia, kad į bet kokius medikamentus kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja, pvz. mane beveik visi cheminiai vaistai žymiai stipriau veikia, kas gali būti sąlygota alkoholio nevartojimu ar tiesiog bendra organizmo būkle, tuo tarpu kitam sociofobija sergančiam žmogui panikos atakas gali sustabdyti tik benzo kilmės (bromazepam, lexotanil) raminamieji didelėmis dozėmis.

Bet kuriuo atveju, gerbiu kiekvieno žmogaus apsisprendimą ir neperšu niekam savo nuomonės, kiekvienas pats asmeniškai gali suprasti, kas jam padeda, o kas ne

falco rašo:Na, aš nenoriu veltis į diskusijas ar tai reklaminis triukas, ar tikri vaistai, tiesiog parašiau savo patirtį.

Man cheminių raminamųjų poveikis buvo toks stiprus, kad nuo pusės standartinės dozės vos ligoninėje neatsidūriau, o šitie homeopatiniai, gal ir "atskiesti", bet veikia, kaip ir priklauso.

Kaip jau minėjau, mano asmeninė nuomonė tokia, kad į bet kokius medikamentus kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja, pvz. mane beveik visi cheminiai vaistai žymiai stipriau veikia, kas gali būti sąlygota alkoholio nevartojimu ar tiesiog bendra organizmo būkle, tuo tarpu kitam sociofobija sergančiam žmogui panikos atakas gali sustabdyti tik benzo kilmės (bromazepam, lexotanil) raminamieji didelėmis dozėmis.

Bet kuriuo atveju, gerbiu kiekvieno žmogaus apsisprendimą ir neperšu niekam savo nuomonės, kiekvienas pats asmeniškai gali suprasti, kas jam padeda, o kas ne

Be abejo, jog "cheminių" vaistų poveikis gali būti ir per stiprus, ir turėti daug šalutinių poveikių ir apskritai gali netoleruoti organizmas. Tai juk yra cheminės medžiagos, kurios veikia smegenis ir reikia labai žiūrėti kokius vaistus geriam ir ar tikrai jų reikia.

Ko negalima pasakyti apie homeopatiją nuo vandens tikrai nebus jokio šalutinio poveikio. Galima drąsiai išgerti ir visą bonkutę - tikrai neapsinuodysit Tik tada klausimas, kodėl reikia pirkti brangius tuščius preparatus, jei galie ir iš krano atsigerti vandens?

O ar padeda ar nepadeda tai sprendžiama ne pagal asmenines patirtis (kurios labai įtakotos visokais išgyvenimasi ir placebo efektais), o kontrolinių grupių tyrimais (Žiūri, ar tos grupės, kuri gavo preparatą rodikliai didesni už tos, kuri gavo placebą). Vaistai todėl ir skaitosi vaistais, kad praeina kontrolinių grupių tyrimus ir veiksmingumas įrodytas. Tik homeopatija jų nepraėjusi, bet kai kuriose šalyse sugebėjusi įlysti į vaistų rinką ir susižeria nemažai pinigėlių iš nieko. Tai, kad tau netinka stiprūs raminamieji nerodo, kad padeda homeopatija, kuri nesukelia tokių šalutinių efektų. Negerdamas jokių vaistų taip pat nepatirtum jokių baisių šalutinių poveikių

Man Sedatif PC rekomendavo psichologas ir jis iškarto sakė, kad jie yra labai silpni, tačiau kadangi mane taip stipriai paveikė cheminiai raminamieji, tai gali pabandyti, tačiau jokių garantijų, kad padės.

Veikimą aš apibrėžiu tuo, kad juos vartojant man vis tiek lieka nerimas, baimės ir t.t., bet žymiai sumažėja fizinių simptomų (širdies ritmo pagreitėjimas, balso trukčiojimas ir t.t.).

Šiuo metu aš jau keletą savaičių jų nevartoju, nes man tiesog nepatinka bet koks organizmo veiklos trikdymas iš šalies, jei tai nėra tokia liga, kurios be vaistų neišgydysi (pvz. gripas). Kolkas sekasi neblogai ir manau toliau nebevartosiu jų net vieno lapelio neišgėręs

Aš tiesiog norėjau aprašyti savo patirtį, kuri galbūt pravers tiems, kurie nenori iš principo vartoti cheminių vaistų (kaip aš). Tokiu atveju juk toks bandymas daug nekainuoja (~10Lt vienas lapelis kainuoja) ir galima nuspręsti ar tau jie duoda rezultatą ar ne

Tiek homeopatijos verslas, tiek įprastos farmacijos verslas leidžia didelius pinigus, kad sukurti teigiamą nuomonę apie jų produktus, o ir klinikiniai tyrimai kartais mažai ką pasako (SSRI antidepresantų veikimas dažnai būna ne tiek ir daug didesnis už placebą), todėl aš vis tiek laikausi nuomonės, kad geriausias tyrimas - tavo savijauta

Na, užteks čia mums fleimint temą, toks ginčijimasis jokios naudos neduoda, jei nenorima rasti kompromiso. Mano atveju aš palaikau tiek vartojančius cheminius vaistus, tiek homeopatiją, tiek ir placebą - svarbiausia, kad visi jaustumėtės gerai ir tai padėtų jums greičiau pasveikti

falco rašo:Man Sedatif PC rekomendavo psichologas ir jis iškarto sakė, kad jie yra labai silpni, tačiau kadangi mane taip stipriai paveikė cheminiai raminamieji, tai gali pabandyti, tačiau jokių garantijų, kad padės.

Veikimą aš apibrėžiu tuo, kad juos vartojant man vis tiek lieka nerimas, baimės ir t.t., bet žymiai sumažėja fizinių simptomų (širdies ritmo pagreitėjimas, balso trukčiojimas ir t.t.).

Šiuo metu aš jau keletą savaičių jų nevartoju, nes man tiesog nepatinka bet koks organizmo veiklos trikdymas iš šalies, jei tai nėra tokia liga, kurios be vaistų neišgydysi (pvz. gripas). Kolkas sekasi neblogai ir manau toliau nebevartosiu jų net vieno lapelio neišgėręs

Aš tiesiog norėjau aprašyti savo patirtį, kuri galbūt pravers tiems, kurie nenori iš principo vartoti cheminių vaistų (kaip aš). Tokiu atveju juk toks bandymas daug nekainuoja (~10Lt vienas lapelis kainuoja) ir galima nuspręsti ar tau jie duoda rezultatą ar ne

Tiek homeopatijos verslas, tiek įprastos farmacijos verslas leidžia didelius pinigus, kad sukurti teigiamą nuomonę apie jų produktus, o ir klinikiniai tyrimai kartais mažai ką pasako (SSRI antidepresantų veikimas dažnai būna ne tiek ir daug didesnis už placebą), todėl aš vis tiek laikausi nuomonės, kad geriausias tyrimas - tavo savijauta

Na, užteks čia mums fleimint temą, toks ginčijimasis jokios naudos neduoda, jei nenorima rasti kompromiso. Mano atveju aš palaikau tiek vartojančius cheminius vaistus, tiek homeopatiją, tiek ir placebą - svarbiausia, kad visi jaustumėtės gerai ir tai padėtų jums greičiau pasveikti

. Man patinka tolerantiski zmones. As tikiu, kad kitiems padeda homeopatiniai. As turiu mazyli, kuriam duodu sedalia, kad naktimis geriau miegotu. Ir padeda...

GK rašo:O, Panikiere, man su ėjimu į viešumą irgi panašiai - darbą dirbu tokį, kur bendraut daug reikia, ir tikėjaus, kad persilaušiu, bet kažkokdėl viskas į blogąją pusę pasislinko... Nors dėl rašymo man tik kelis sykius nesmagumų buvo, mano silpnoji vieta - viešas valgymas/arbatos gėrimas. Būna, pakankamai normaliai su kokiu žmogum kalbuosi, bet netikėtai kokia administratorė atneša arbatos. Tada mane išmuša karštis ir pajuntu, kad šakės, nes savo drebančiom rankom puodelio neišlaikysiu... Taip būna tais atvejais, kai neišgeriu Lexotanilio, jo dėka tai net cukraus į arbatą nebijočiau įsidėt:)

Jo, labai panasu i mane... Tik as uzsiciklinau butent ant to rasymo. O viesai valgyti irgi man sunku. Pavalgau, bet stengiuosi labai greit viska suvalgyti ir net skonio nejauciu.

GK rašo:

falco rašo:

GK rašo:Taip būna tais atvejais, kai neišgeriu Lexotanilio, jo dėka tai net cukraus į arbatą nebijočiau įsidėt:)

Man sunkiausiais epizodais yra buvę, kad specialiai neimu cukraus ar druskos prie stalo, kad tik neatkreipt į save dėmesio

Mano vienas bjauresnių atvejų buvo, kai tariau sau, jog visgi svečiuose gersiu tą arbatą su cukrum ir nieko nenutiks. Ir pasėmiau šaukštelį cukraus, bet ranka taip sudrebėjo, kad tas cukrus per pusę stalo išsibarstė. Nuo to karto, jeigu vaišės mane užklumpa, neišgėrusią vaistų, nieko pirštu nepaliečiu.

Jo, as tai irgi, jei zinau, kad reikes pasirasyti koki dokumenta, tai be lexatonilio net i ta puse neziuriu... Tai TAIP ABSURDISKA!!! Baisiausia, kad mano vyras pries kelis metus saipesi is moters, kuri perkant buta niekaip negalejo pasirasyti ant sutarties, nes jau be proto drebejo ranka. Ji sugadino kruva sutarciu, o veliau reikejo ieskotis zmogaus is gatves, kad uz ja pasirasytu... Kad jis zinotu, kad as tokia pat...

kryptis rašo:

GK rašo:O, Panikiere, man su ėjimu į viešumą irgi panašiai - darbą dirbu tokį, kur bendraut daug reikia, ir tikėjaus, kad persilaušiu, bet kažkokdėl viskas į blogąją pusę pasislinko... Nors dėl rašymo man tik kelis sykius nesmagumų buvo, mano silpnoji vieta - viešas valgymas/arbatos gėrimas. Būna, pakankamai normaliai su kokiu žmogum kalbuosi, bet netikėtai kokia administratorė atneša arbatos. Tada mane išmuša karštis ir pajuntu, kad šakės, nes savo drebančiom rankom puodelio neišlaikysiu... Taip būna tais atvejais, kai neišgeriu Lexotanilio, jo dėka tai net cukraus į arbatą nebijočiau įsidėt:)

Man irgi prastai su viešu valgymu ir gėrimu. Nors darbe jei pasitaiko viešų arbatos gėrimų, tai stengiuosi nebėgti, išbūti toje situacijoje ir aišku viskas normaliai praeina, tik kartais būnu įsitempusi. O viešo valgymo tai kaip velnias kryžiaus bijau matyt leidau šiai baimei per daug įsišaknyti...
o rašyk, kompiuteriu dirbt prie žmonių irgi tenka.. apninka visokios baimės, bet dažniausiai sukontroliuoju save. man ne retai didžiausia baimė užeina, kai aš pagalvoju ''o kas būtų, jeigu..''. kadangi fantazijai ribų nėra, tai prisigalvoju įvairiausių baimių

Kai saunu, kad tu sugebi tai kontroliuoti. As irgi anksciau sugebejau ir bandziau kaip sakant "issaukti ugni i save" - kuo daugiau buti viesumoje, kalbeti viesai. Nu ir viskas, dabar viskas nekontroliuojama. Tik su vaistais. O isgerus vaistu, labai ima miegas. Mano darbe tai tiesiog prazutinga.
Kaip noreciau pabendrauti su tokiais kaip as... Bet ziuriu is Klaipedos nieko nera. Nu rimtai neseniai galvojau, kad as cia toks vienetinis atvejas pasaulyje. Paskui iskapsciau, kad man panikos atakos, o tuomet dar radau sita diagnoze, kuri visiskai atitinka mano simptomus... Kokia baisi liga. Ir man labai geda eiti pas psichiatra... Kaip jus pasiryzot? Eina sau, jei pamatys kas is bendradarbiu, ar pazistamu..