Susipažinkim ;3

Tyla nebūtų, vis tiek vienas ar kitas ką nors sumąstytų, pasakytų, kitus įtrauktų Aš tikrai žadu va taip paimt ir pasakyt "Imam ir susitinkam" Nes žinau, kad išdrįsiu padaryt pradžią, o kiti palaikys, aš vėl juos, ir per tokį ryšį susitiksim ir bus mums tik geriau nuo to, visiem bus geriau pabendraut. Kas reikalinga dabar, tai geresnis oras ir aktyvumas; bent man ameniškai tai jau velniškai atsibodo vien tik sėdėt namie, skaityt šitą forumą ir nieko nesiimt, kad padėčiau sau ir kitiems

be be be, nespėjai pasakyt "Imam ir susitinkam" ...bet vis dar gali anksčiau suorganizuot, ko čia tempti poros savaičių gumą... pyyyyp, PORA SAVAIČIŲ! Jūs nepanikuojat?! Aha, ruošiatės neateit?... tai NIEKŠIŠKA! ...bet suprantama

P.S. čia tik pokštauju, teks jums priprast.

jei aš būčiau,patikėkit XD TYLOS TIKRAI NEBŪTŲ

Sveiki As Della, man 25 m., esu is Kauno.. siaip maciau jau seniau sito forumo reklama, bet nusprendziau prisijungti dabar. kodel dabar? Siaip stengiuos gyventi normalu gyvenima, apsimesti, kad viskas ok, bet senieji "iprociai" vis primena apie save
Kazkada buvom sukure panasu foruma, visgi toji iniciatyva greitai nutruko. Galbut buvom pernelyg skirtingi, per plataus amziaus spektro ir interesu, issibarste po visa Lietuva.. Nors su keletu zmoniu bendravimas tesesi ir toliau bei persikele i kitas erdves
Taigi, apie mane ir kodel as cia. Jauciuosi vienisa. Totaliai. Neturiu nieko, nebendrauju su giminem, su tevais minimaliai. Draugu gyvenimas visada sykstejo, o tie patys su laiku ir pasikeitus aplinkybems issibarste. Su zmonemis sunkiai uzmezgu santykius, ypac ilgalaikius. Is paziuros nesu drovuole, galiu pasiskambinti kur reikia, pasiklausti kelio, susitvarkyti savo reikalus. Visai kas kita yra artimas bendravimas, nemoku susirasti draugu, pazistamu. Buvimas su zmogum akis i aki man kelia stresa, nerima, pasamonine gynyba. Tad draugu nelabai turiu ir nesusirandu. Kartais net neturiu su kuo iseit i miesta ar kazkoki renginuka. Gyvenimas vete ir mete, tad labai nepasitikiu zmonem ir is ju laukiu pacio blogiausio Prie kai kuriu zmoniu jauciu itampa, vengiu ju ir nesugebu apskritai komunikuot apie ka nors. Kompanijose dazniausiai tyliu. Aisku, ne visada, bet tai buna isimtiniai atvejai.
Suprantu, kad problema yra manyje, stengiuos ja keist, jau kokius 5 metus aktyviai skaitau viska, kas susije su pasitikejimu savim, bendravimu ir pns., laiks nuo laiko lankaus pas kazkokius terapeutus. Kazkiek pasistumejau i prieki, bet kita vertus, esu tam paciam taske - viena, vienisa.
Tad, jei atsiras zmoguciu, kurie jaucias panasiai, noretu pabendraut, galbut susidraugaut, nueit kartu kur nors - i filma, paroda ar pasivaiksciot lauke, tai mielai prasom, rasykit a.z, ar e.p. [color=yellow]avieciu.arbata@gmail.com[/color. Pasistengsiu apsilankyyti jusu meetuose

Sveika, malonu, kad atsiranda naujų žmonių. Skaitant matau daug panašumų. Na siūlau ir raginu dalyvauti meetuose, kuo daugiau bus, tuo geriau.

Sveika atvykusi, Della, labai malonu, kad prisijungė dar viena kaunietė

Sveiki,
man 24 metai, is kauno. su sia liga kovoju jau nuo paauglystes ir deja neissigydziau. Is tikro net nekovojau, tik dabar pradejau, nes gyventi taip tapo neidomu.
Labai mazai kalbu, del to man padare labai daug zalos gyvenime,negaliu susirasti darbo del savo nedrasos ir mazo kalbejimo, daug kam neitinku.
Bijau reiksti savo mintis garsiai, bijau nusisneketi, atrodau kvaila kai kalbu. Na tai tikr del to kad jau nuo 1-os klases labia mazai kalbejau.
Bijau ir zmoniu, tiesiog kai kas nors nori su manim susidraugauti as pabegu, nes tiesiog vengiu pokalbio, draugystes. Arba atrodo kad blogai pasakiau, kvailai pasielgiau ir po to isgyvenu depresija.
Kaip noretusi susigrazinti visa prarasta laika ir ji istaisyti, taciau tai neimanoma padaryti praeityje. Taip noretusi tureti kitoki gyvenima, draugu, laisva bendravima, atsikaustyma, puiku humoro jausma.
Taip toks mano trumpas prisistatymas, nezn ar jis idomus.

Sveika, Auste, malonu, kad prisijungei, kartu bus lengviau kovot
O bėdos labai suprantamos, daug kam iš mūsų panašiai, tikiuosi, kad pavyks įnešti pokyčių į gyvenimą, o prarasto laiko, žinoma, kad nebėra kaip sugrąžint, bet užtat dar daugybė jo prieš akis

TheBlueSun rašo:Sveika, Auste, malonu, kad prisijungei, kartu bus lengviau kovot
O bėdos labai suprantamos, daug kam iš mūsų panašiai, tikiuosi, kad pavyks įnešti pokyčių į gyvenimą, o prarasto laiko, žinoma, kad nebėra kaip sugrąžint, bet užtat dar daugybė jo prieš akis

labas TheBlueSun,
malonu susipazinti.
taip kitu palaikymas ir bendri isgyvenimai labai svarbu, o svarbiausia kad kas nors butu salia. tikiuosi visi kartu mes iveiksime sia liga

Sveikos prisijungusios Della ir Austuke , draugų jūs jau turit.

Tiesiog nuotabu, taip sakant, kaip grybai po lietaus... Taip ir žinojau, kad nėra jokių šansų mums patekt į raudonąją knygą. Labas, Austuke. Džiugu, kad pradedi kažką keisti, mes visi čia daugiau ar mažiau dėl to pačio užsukam.

P.S. nesakysiu ar prisistatymas įdomus, nes tai neturi rūpėt! Didelis DZIN, ką kiti galvoja ir geriausia prie to pratintis čia

Wow, kaip cia taip kad vos ne visi is Kauno ir vienas kitas is kitu miestu Turbut kazkas reklamuojat Kaune sita foruma Na smagu kad vis daugiau bendraminciu jungiasi i kruva kad ir is kur bebutu

Tai niekas netrukdo ir savo mieste pareklamuot. Jei priklijuotum ant kiekvieno kampo skelbimų, galbūt Panevėžys pralenktų ir Kauną.

Aš reklamavau vienąkart, vienu skelbimu ir vienam universitete (skelbimą gan greit nukabino )

Mąstau kažką panašaus pakartot, visi juk galim nemačia kur nors pakabint po popierių su forumo adresu

Bet kas juos skaitys, tiem kam tie skelbimai skiti namie daugiausiai sedi o jei kur eina tik kuo greiciau nueit kur reikia ir vel atgal i namus o ne skelbimus ant kampu skaityti. Na as cia pagal save, nebent tu kuriems silpnesne sociofobija pritraukti galetu.

Taip, sunkus atvejis, beveik aklavietė, tik keli šansai, kad kažkas paskaitys, bet geriau negu nieko gal.. Tiesiog norisi daugiau žmonių padėt - nes surasti šitą bendruomenę jau yra didelė pagalba

Sveiki, aciu, kad graziai priimat. Siandien man nuotaika nekokia, tai daug nerasysiu. Tikiuos pasimatysim meete

sveiki,
smagu susipazinti su naujais draugais. kaip ir Della sake, man lygiai tas pat as irgi nepasitikiu zmonemis, sunku palaikyti kontakta ypac akiu, kai kas nors uzkalbina pabegu. bet tai todel kad turejau liudna vaikyste, mazai draugu, visalaik tik namuose sedejau.
dabar kviecia mane vienas vaikinas i pasimatyma, o as nezinau ka daryti, nes bijau eiti, kad ji nuvilsiu, pati apsikvailinsiu, tiesiog tokia baime slegia, kad nemoku kalbeti, o jis toks komunikabilus, lansktus.

Aš eičiau! Tik kaip ne į pasimatymą, o kaip į susitikimą su draugu. Ir jokių stebuklų nesitikėčiau - tai tiesiog puiki proga pabandyt suregzt naują pažintį. O jei nepavyks, tai ką? Absoliučiai nieko! Bus dar daug kitų kartų.

Kiek liūdniau, jei tą progą praleidi. Pvz. po paskutinio mūsų meeto, bekulniuojant man laisvės aleja viena mergina akivaizdžiai prašėsi užkelbinama. Prašiausi ir aš. O viskas baigės tuo, kad praėjus daugiau nei savaitei to nepamiršau Taip, neapsikvailinau, nenuvyliau ir nieko sakyt nereikėjo... o kas nuo to geriau?

Na, kad baisu eiti, suprantama. Tik pasistenk negalvot apie susitikimą su juo kaip tavo asmenybės ar komunikabilumo įvertinimą. Jei nueisi ir jis nepriims tavęs, tai nieko nebūsi praradusi, bet yra tikimybė, kad priims, nelauks pirmo susimatymo metu iš kito žmogaus kažko ypatingo, tiesiog pabūti kartu, pavaikščiot, pasimatyt. Žinau, kad žodžiai neką tepadeda, bet norėjau tiesiog parašyt kaip aš pati galvočiau tokioj situacijoj

O pati eiti nori? Gal jį kaip tik tavo drovumas tik sužavės..

Austuke rašo:sveiki,
smagu susipazinti su naujais draugais. kaip ir Della sake, man lygiai tas pat as irgi nepasitikiu zmonemis, sunku palaikyti kontakta ypac akiu, kai kas nors uzkalbina pabegu. bet tai todel kad turejau liudna vaikyste, mazai draugu, visalaik tik namuose sedejau.
dabar kviecia mane vienas vaikinas i pasimatyma, o as nezinau ka daryti, nes bijau eiti, kad ji nuvilsiu, pati apsikvailinsiu, tiesiog tokia baime slegia, kad nemoku kalbeti, o jis toks komunikabilus, lansktus.

manau tikrai turetum nueiti. Va perskaiciau viena minti, kad reikia pagalvoti, kas blogo gali nutikti? Nu nesusibendrausit, nebepakvies i pasimatyma. Bet juk tavo situacija, kuri yra dabar nei pageres nei pabloges, isliks ta pati. O pabandyti verta, ypac jei jis komunikabilus, manau butu smagu, gal kaip tik salia esantis linksmas zmogus tave uzkres ta gera energija ir smagiu bendravimu

MoonShine rašo:Aš eičiau! Tik kaip ne į pasimatymą, o kaip į susitikimą su draugu. Ir jokių stebuklų nesitikėčiau - tai tiesiog puiki proga pabandyt suregzt naują pažintį. O jei nepavyks, tai ką? Absoliučiai nieko! Bus dar daug kitų kartų.

Kiek liūdniau, jei tą progą praleidi. Pvz. po paskutinio mūsų meeto, bekulniuojant man laisvės aleja viena mergina akivaizdžiai prašėsi užkelbinama. Prašiausi ir aš. O viskas baigės tuo, kad praėjus daugiau nei savaitei to nepamiršau Taip, neapsikvailinau, nenuvyliau ir nieko sakyt nereikėjo... o kas nuo to geriau?

turbut ten as buvau