Sociofobija ir artimieji

teko pasakyt savo vaikinui, nes jis nesuprasdavo, kodėl niekur nenoriu su juo eiti, nenoriu niekur važiuoti ir pan. Pasakiau jam tik iš dalies, jis nelabai ką suprato ir nesigilino. Bet jei nieko nebūčiau pasakiusi, būtume išsiskyrę, o dabar vis dar kartu.

kryptis rašo:teko pasakyt savo vaikinui, nes jis nesuprasdavo, kodėl niekur nenoriu su juo eiti, nenoriu niekur važiuoti ir pan. Pasakiau jam tik iš dalies, jis nelabai ką suprato ir nesigilino. Bet jei nieko nebūčiau pasakiusi, būtume išsiskyrę, o dabar vis dar kartu.

Šaunu:) visada reikia drąsos prisipažinti tokius dalykus. Kažkodėl taip lengva pasakyti: peršalau, ar skauda koją- ir visi supranta, kad negali niekur eiti, bet kai turi psichologinių sunkumų, tai tampa tabu. Taip neteisinga.... Man tokia labai labai panaši situacija buvo, dar tada nežinojau kas ta sociofobija ir maniau, kad tiesiog nemoku bendrauti... Vėliau gydytojai pasakė, kad man depresija. Tačiau nuo to, kad prisipažinau vaikinui pasidarė gal net blogiau, jis problemos nesuprato ir jam neįdomu buvo visai, tad susirado kitą. ) Tik praėjus laikui supratau, kad ne mano žmogus. O jeigu tave supranta, ir tai tavo žmogus tai viskas bus gerai:))
Tie kas nėra to patyrę vistiek niekada nesupras, bet gali lyg tarp kitko papasakot, kad yra tokių dalykų kaip sociofobija, arba tiesiog pasistengti kiek pavyks plėsti tą komforto zoną, nes sociofobija gal ir sutrikimas, bet ne mirties nuosprendis, turint motyvaciją galima įveikti. (čia ir tave ir save guodžiu )

saunuoles, bent turit(ejot) antrasias puses. didzioji dauguma sio forumo dalyviu nera net to patyre :/ (toki ispudi susidariau)

yulus rašo:saunuoles, bent turit(ejot) antrasias puses. didzioji dauguma sio forumo dalyviu nera net to patyre :/ (toki ispudi susidariau)

Na žinai, man jau seniai ne 15-iolika:) Taigi čia kažkam dar viskas prieš akis. Beto anoks čia pasiekimas, antroji pusė tai tavo artimas žmogus su kuriuo daliniesi gyvenimu ir viskuo ką turi: ir saldainiais ir lova, ir geru ir blogu. Už kurį ir kulką į kaktą gaut negaila, o kažkoks tai ten narcizas žąsino pavidale, kuriam tik ... Tikrai ne prizas gyvenimo:) Kai pasižiūriu atgal į savo praeitį gailiuosi tik vieno- kai bijojau sakyti ir daryti tai ką noriu. Daugiau nieko. Mažiau save graužt reikia, juk ta sociofobija ne iš dangaus nukrito, vis dėlto viskas mūsų galvose.. Taip norėčiau per Kalėdas priburt ir visos sociofobijos visiems mums dingtų..

taivat, kad man irgi seniai nebe -niolika. bet sioje srityje(santykiu su priesingos lyties atstovemis) esu netoli pazenges. ir is tikruju vien del to psichologiskai kiekviena diena darosi vis sunkesne. draugai jau vos ne seimas kuria, o pats net nesugebu uzkalbint merginos ir tada vel tokia savijauta, kai atrodo, kad visi aplinkuj normalus, o tik as vienas nesuprantu kaip reikia socialiai gyvent bet gal ateityje issipildys patarle - 'ateis laikas, bus ir vaikas'

Aha, panašiai ir man gal kažkiek - tuo atžvilgiu, kad amžius niekuo nepadeda ir savaime niekas nevyksta.

Maniau kad taip ir liksiu viena, bet vieną dieną ėmė ir nusišypsojo laimė...
tik baugina ateitis, kad jeigu aš neišsigydysiu savo fobijos, kas bus... Nežinau kaip reiks su juo gyventi, eiti į viešumą ir pan. mano fobija išlįs visu gražumu. Jis niekada manęs nesupras, nes yra labai drąsus, bendraujantis. ir jaučiu, kad man reikia žmogaus, kuris mane suprastų, padėtų man. Matyt man irgi reikia kokio nedrąsaus, kompleksuoto vaikino ))

Pritariu Pievos Ištikrųjų dviese būtų dar sunkiau, reikėtų ne tik savo, bet ir kito žmogaus problemas spręsti... Būtų per sunku, nes viskas atrodytų niūru: ir savęs negali išjudinti ir kito žmogaus... O galbūt tavo dabartinis vaikinas ne veltui atsirado tavo gyvenime, galbūt jis kaip tik gali suteikti tau progų ir iššūkių kurie pakeistų tavo gyvenimą į geresnę pusę? Beto jeigu jis susidomėjo tavimi tokia kokia esi, reiškias ne veltui. O paverkti ant peties galima ir draugei arba čia Bet čia kiekvienas sprendžia kaip jam geriau gyventi.

gal jūs ir teisūs na bet norėtųsi, kad tas sveikas žmogus man stengtųsi padėti ai nežinau kur tiesa

idomia diskusija uzvedet. galima butu tiek sutikti, tiek papriestarauti pievu ir 2B V -2B = ?( kodel toks sunkus nikas ) poziuriui. manau, kad antrosios puses 'normalumas' gali kaip tik uzastrinti situacijas, vien jau pradedant nuo to, kad toks zmogus niekad negales pilnai suprasti tokios fobijos, tuo paciu nezinos kaip prieiti ir padeti savo antrajai pusei, nes mano poziuriu, sveikimas nuo sociofobijos yra labai delikatus ir savotiskas, o koks issitempimas i naktini kluba nieko nepakeis. bet, yra be abejo ir teigiamu pusiu, kaip kad antrosios puses padrasinimas, zinojimas ir pamokymas(galbut) kaip reiketu elgtis tam tikrose socialiose situacijose. nors galu gale, as pats asmeniskai, noreciau sutikti panasaus budo kaip ir as mergina. man atrodo, kad vien pati sociofobija yra siejantis rysys, kurio pagalba gali paprasciau suprasti ir padeti savo antrajai pusei. abejoju, kad budami poroje, tokie zmones depresuotu. galbut kaip tik, vienas kita skatintu ir judetu teigiama linkme. o gal, pamiltume save tokius, kokie esame ir ilgai ir laimingai gyventume

Yulus,
Pagirtinai gražūs tavo norai.

priklauso nuo sociofobijos rūšies ir nuo pačių žmonių. jei abu užsidarę dviese depresuos, keiks visus, tai tada nebus jokio tobulėjimo, noro keistis dėl antrosios pusės. manau idealu jei vienas yra drąsesnis ir gali paskatinti kitą. sociofobui užtektų kokio truputį nedrąsaus, bet normaliai integravusio į visuomenę partnerio.

Tikrai labai gražūs norai.. visada yra už ir prieš, tik esmė tame, kad jeigu abu žmonės SUPER drovūs, tai kaip gi jie susipažins/užkalbins vienas kitą? Dviem ex-alkoholikams pavyzdžiui irgi gal smagu būtų dviese, bet jau labai didelė rizika atkristi. Kaip padrąsinti žmogų bijantį tamsos eiti į tamsą, jeigu pats bijai tamsos? nors aišku, supratingumo reikia mums visiems, irgi būtų nuostabu, jei tave galėtų suprasti, palaikyti ir nesmerkti... Aš irgi jau nebežinau ką manyti [p.s. kokia asmenybė toks ir nickas:D]

prieš porą metų su vienu vaikinu bendraudavom tik per skype. (gyvai buvau porą kartų mačiusi). mes vienas kitam labai patikom, vis planuodavom susitikt. porą kartų jis atšaukė susitikimus. galiausiai buvo taip, kad niekada dviese ir nesusitikom, tik porą kartų jis kažkaip netikėtai pasirodė, kai buvo buvau su mūsų bendrais draugais. taip ir baigėsi ši meilės istorija :sirdis:

tai va poroj užtenka vieno SUPER drovaus

nu jauciu iki galo nesupratot minties, bet maji galas pvz itariu, kad tamsos baime lengviau pakelciau kartu su tokia pat partnere atsidures tamsoje. manau ta baime dar labiau suartintu zmones (ne intymumo prasme ) o atsidurus tamsoje su 'normalia' mergina is esmes problemos neissprestu, nebent laikinai(mol uz rankos istrauktu i sviesa ).bet viduje ta baime vistiek liks, nes vienaip ar kitaip liksi su ja kovoti vienas. ir galu gale, ta psichologine atskirtis, kurios galbut nesuprastu 'normali' antroji puse, paveiktu ir santykius. todel, kad viskas vistiek daugiau maziau priklausytu nuo to, kaip tau paciam pavyktu kovoti su sociofobija arba bent jau kazkiek prisitaikyti prie normalaus gyvenimo.
kaip visada 'risliai', bet tikiuosi suprantamai

O as nenoreciau tureti salia saves zmogaus sergancio sociofobija,cia jau dviguba beda- siltnamio salygos sociofobijai.

is tikro, sunku kai aplink matai vien sekmingus zmones, labai sunku

O kiek moteru turi tik geriancius ir smurtaujancius vyrus kurie niekur nedirba o tik pasalpu praso, manau turetum dziaugtis kad toki sekminga vyra turi, o tokie vyrai nesirenka siaip belekokiu merginu i zmonas. O dar jis tave ir su savo draugais supazindina, kiti vyrai pasakytu kad tai ne bobiski reikalai ir lieptu namie sedeti ir valgyti daryti kol jie ten kalbesis. Is tikro tai esi sekminga vien todel kad toki vyra turi, tik gal pati to neivertini.

visi skirtingi-visi lygus

[quote="buroke"]

niekas rašo:

buroke rašo:Mano mama galvoja,kad tiesiog mano sunkus charakteris,esu nebendraujanti,pasiputus,nedraugiska. Draugai, kuriuos turejau iki ligos ,taip pat galvoja,kad as nenoriu su jais bendrauti...

mano atveju pvz naujai sutikti zmones taip galvoja...draugu beveik neturiu,tik viena klasioke liko iki siol drauge(artimiausia man),dar vyro sesuo kaip ir drauge(bet nezino mano bedos) ir vyras (kuris irgi ne nenutuokia apie mano bedas)...

....Liga? Taip, man sociofobija yra liga,ji mane smaugia,eda ,neleidzia giventi.Jauciuosi nenormali...Esu tik stebetoja....

Mano mintys...siai dienai man gili depresija ir del to kalta ta prakeikta fobija...ir netik aisku.kartais galvoju kodel as?kodel mano seses tos bedos neturi...neaugom normalioj seimoj,normaliom salygom.mane tai paveike ju ne...kodel?
Apie sia liga suzinojau nesenai.ieskojau info apie depresija ir radau sociafobija...kad buciau suzinojau daaaug anksciau,gal butu kitaip mano gyvenimas susiklostes...Man jau arti 30 ir as tik egzistuoju.... =(
mokslai nebaigti(meciau 12kl pastojus,nes baisiai bijojau egzaminu del visiems cia suprantamu priezasciu.o nestumas buvo atsieit "issigelbejimas",nedirbus praktiskai,kiek dirbau tai meciau,nes buvo baisu,neiskenciau...geda lb,kad nedirbu,griauzu save del to labai. pries kitus kolkas yra "pasiteisinimas",nes auginu maziuka...del amzino sedejimo namie jauciuosi buka,neidomi,vengiu zmoniu,susitikimu ir t.t.

Pievos rašo:Tave toks pat kaip tu, tik dar labiau smugdytų, nebent kaip šiaip draugas, kad pasidalint patirtim, bet aš vis tiek už tai, kad reiktų būt tarp visiškai sveikų žmonių Tas tavo dabartinis vaikinas, gal kaip tik išjudintų, neleistų tau sedėt vietoj

Visiskai sutinku.

[quote="Klajokle"][quote="buroke"][quote="niekas"][quote="buroke"]Mano mama galvoja,kad tiesiog mano sunkus charakteris,esu

O kas tave baugina susirasti darba? bijau pokalbio, ar pacio darbo?
Pamenu per diplominio gynima veblenau ten nei si nei ta, ir gavau 6 , nu ir px, gavau ta diploma uztat (kuris nereikalingas)
man irgi arti 30 , tuoj po vaiko auginimo reiks grizti i darba, tai baisoka kazkiek.
O siaip kaip tu sakai jautiesi buka, zinok ar irgi tokia jauciuos, toks jausmas kad galva tuscia tuscia

O tai tas gynimas svarbiau už patį darbą?

Klajokle rašo:

Pievos rašo:Tave toks pat kaip tu, tik dar labiau smugdytų, nebent kaip šiaip draugas, kad pasidalint patirtim, bet aš vis tiek už tai, kad reiktų būt tarp visiškai sveikų žmonių Tas tavo dabartinis vaikinas, gal kaip tik išjudintų, neleistų tau sedėt vietoj

Visiskai sutinku.

Visiškai nesutinku. Ir su sveiku žmogumi gausis šnipštas, jei santykiams nevvadovaus sveikas protas